Tai netipiška fotomenininko Vaclovo Strauko ciklo „Paskutinis skambutis“ nuotrauka. Turbūt įprasčiausi joje bijūnai, kuriuos rankose spaudžia daugelis jo užfiksuotų mokinių. Ieva Rekštytė aprašo nostalgiškiausią mokyklos šventę ir ieško šių stilingų abiturientų.
„Kodėl pasirinkote būtent tą nuotrauką?“ – šiek tiek nustebusi manęs klausia meno kritikė, V. Strauko kūrybos tyrinėtoja Danguolė Ruškienė. Žinau, ką ji turi galvoje. Fotografas visuomet labiau mėgo fiksuoti merginas. Gyvenimo džiaugsmą ir jaunatvišką energiją rinkosi atskleisti jų šypsenomis, smalsiais žvilgsniais, iškrakmolytomis apykaklėmis ir klostuotais, dažnai vėjo nenaudėliškai keliamais uniforminiais sijonais. „Paprastai, jei V. Strauko fotografijoje atsirasdavo vaikinų, jie būdavo tarsi antriniai veikėjai, – sako D. Ruškienė. – Visi dominuojantys akcentai atitekdavo merginoms.“
Tačiau tik ne šioje fotografijoje. Jaunystės polėkiu ir šventine nuotaika čia trykšta du vyrukai. Dėmesį pirmiausia patraukia jų apranga bei šukuosenos, būdingos laikotarpiui, kai abiturientai šoko pagal disko bei rokenrolo muziką ir žavėjosi jų atlikėjų stiliumi. Sunku nuspėti, ar V. Straukas per daugiau nei dešimt paskutinio skambučio šventės fiksavimo metų tesutiko tik du ryškius, be merginų kadre apsieinančius vyrukus, bet būtent tas klausimas ir neįprastas menininkui kadras galop nulėmė pasirinkimą.
