Laukiniuose Vakaruose slypi ir ginklu vykdyta kolonizacijos istorija, ir JAV išskirtinumo šaknys.
Kas trečias Jungtinių Valstijų pilietis yra ginkluotas. Civilių gyventojų turimų šaunamųjų ginklų jau priskaičiuojama daugiau kaip 300 mln., o jais įvykdytų žmogžudysčių statistika kelias dešimtis kartų viršija Europos šalių vidurkį. Nors po kiekvienų kruvinų šaudynių suintensyvėja kalbos apie būtinybę griežtinti ginklų kontrolę, nei Demokratų partija, nei prezidentas Barackas Obama jokių esminių permainų nepasiekė. Šioje valstybėje ginklai vis dar laikomi asmeninio saugumo priemone, o ne grėsmės šaltiniu.
Amerikos visuomenė visada buvo ginkluota. Prieš kelis šimtmečius menkai apgyventas ir daugybę pavojų keliantis žemynas kolonizuotas ne vien kariuomenės, bet ir ginkluotų civilių pastangomis. Tai bene geriausiai liudija laukinių Vakarų istorija – ginkluotos kovos už civilizacijos plėtrą pasakojimas. Istorinėmis aplinkybėmis gimęs ginklų kultas gyvas iki šiol.
Amerikos Vakarų istorija pasakoja apie 300 metų trukusią europiečių, o vėliau ir amerikiečių naujakurių kolonizaciją menkai apgyventose teritorijose. Tiksliai nurodyti šio proceso pradžią ir pabaigą sunku, tačiau sutariama, kad kolonizacija prasidėjo su pirmąja išlikusia britų kolonija 1607-aisiais Džeimstaune, Virdžinijoje, o baigėsi XX a. pradžioje, kai 1912 m. valstijų statusą gavo Arizonos ir Naujosios Meksikos teritorijos. XX a. pradžioje sparti modernizacija keitė gyvenimo būdą, o daugelis su „senaisiais Vakarais“ siejamų simbolių – kaubojai, medžiotojai, dvikovos, nekontroliuojamos banditų gaujos, laisvos, ne rezervatuose gyvenančios indėnų gentys, neaptvertos prerijos – nyko realybėje ir kėlėsi į kino ekranus. Šie trys kolonizacijos šimtmečiai ne tik išplėtė šalies teritoriją žemėlapyje, bet ir suformavo kultūrinę bei istorinę amerikiečių savimonę.
