Besirengdami Tarptautinei architektūros parodai Venecijos bienalėje, kurioje pirmą sykį bus pristatomas bendras Baltijos šalių paviljonas, architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora susidūrė su svarstymais kodėl reikėtų Lietuvą, Latviją ir Estiją įvardyti kaip regioną. Ievai Rekštytei duetas pasakojo, kaip nuspręsta sujungti tris šalis po vienu stogu ir kaip jie suvokia architektūrą laike bei erdvėje.
– Kaip judu pristatytumėte save kaip architektų duetą?
P. Išora (P. I.): – Kartu kurti pradėjome prieš dvejus metus, kai grįžome į Lietuvą po intensyvaus kūrybinio periodo, aš – Londone, o Ona – Briuselyje. Dabar bendradarbiaujame su įvairiais savo sričių profesionalais ir taip atsiranda įdomios dinamikos bei patirties. Su architektu Linu Lapinsku kūrėme Panerių memorialo konkursinį projektą, su juo bei Ivane Ksnelašvili prieš pusantrų metų dalyvavome Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio konkurse.
O. Lozuraitytė (O. L.): – Prieš metus meno ir edukacijos centre „Rupert“ įgyvendinome prancūzų menininkės, Turnerio prizo laimėtojos Laure Prouvost meninį projektą „Burrow Me“. Drauge su Laure sukūrėme trijų sandų architektūrinę meninę kompoziciją: požeminį paviljoną, jo atsiradimą eksponuojančią žemės instaliaciją galerijoje bei erdvę tarp jų – pievoje. Be kitų projektų šiuo metu ruošiamės dueto „Pakui Hardware“ (menininkai Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė) solo parodai MUMOK muziejuje Vienoje, kuriai parengsime meninį-architektūrinį projektą.
