Guodos Kavaliauskaitės, Onos Pajėdaitės, BNS ir asmeninio archyvo nuotr.„Tai moneta su dviem pusėmis, kurią rašant pavartyti buvo labai įdomu“, – Agnei Žemaitytei prisipažino knygos „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ autorius, literatūros kritikas, poetas, dramaturgas, rašytojas Rimantas Kmita. Autorius neslepia – buvo temų, po kurias klaidžioti neišdrįso. Kokių ir kodėl?
„Visą laiką ieškai temos ar objekto, su kuriuo būtų įdomu praleisti ilgą laiką, – kodėl savo tyrimų ir solidžios studijos objektu pasirinko Sigitą Gedą, atskleidė R. Kmita. – Būna, kad viskas atrodo aišku, tereikia išanalizuoti, aprašyti. O su S. Geda kiekvieną puslapį atvertęs nežinai, kas tavęs laukia. Tai, kad jis toks prieštaringas, nenuspėjamas, kad nežinai, kaip tas prieštaras reikės aprašyti, išspręsti, intriguoja. Nors tai ir sunkus darbas, gali labai nudegti, nesugebėti viso fenomeno apimti.“ Dabar autorius labiausiai laukia poetą pažinojusių žmonių, jo amžininkų atsiliepimų. Jei jie sakys, kad ne visur R. Kmita pro šalį taikė, bus patenkintas.
R. Kmita atviras – sunkių akimirkų būta. Gal dėl to, kad pats S. Geda, anot jo, nelengvas. Kai kurių klausimų literatūros mokslininkas jautė nepasiruošęs analizuoti ar kažkaip prie jų prieiti. „S. Geda buvo labai plataus akiračio žmogus, labai išsilavinęs, apsiskaitęs, bet jo santykis su moterimis man nepaaiškinamas, – patikslino R. Kmita. – Tarp jo kultūros pasaulio autoritetų moterų tikrai nėra. Jis netgi yra prišnekėjęs, kad reikia saugotis rašančių moterų, kad iš to gero nieko nebus. Ir asmeniniame gyvenime įvairių kalbų apie jo šiurkštų elgesį su moterimis yra daug, knygoje šiek tiek cituoju ir Marcelijų Martinaitį, gerai pažinojusį S. Gedą, ir kitus. Aš į šią sritį giliai nelendu, nes, kalbant žargonu, man ten išmuša saugiklius, visiškai nesuprantu, kas ten yra. Reikėtų rimto psichoanalitiko, kuris galėtų daugiau paaiškinti.“
Bendraudamas su poetą pažinojusiais bičiuliais R. Kmita ne kartą girdėjo, kad buvo situacijų, kai jie nežinojo, nesuprato, kodėl jis taip elgėsi. Tokiais atvejais jis grįždavo prie to, kas atrodė aišku, rašė apie tai, kas atsivėrė, o apie kitus dalykus galbūt parašys vėliau.
