EPAI
„Eglė žalčių karalienė“: apie moterų mito žlugimą
IQ Life
Joanos Suslavičiūtės, Jurgitos Zigmantės nuotr.Eugenijus Žmuida.
Tikėtina, kad pabandę pasigilinti, kokią įtaką mūsų savimonei daro epai ir mitai, smarkiai nustebsite. Savo laiku jie suteikė mūsų tautai tapatybę, sutelkė kovoti ir siekti laisvės. Tačiau ką jie byloja, kokias prasmes neša šiandien? Ar apskritai lietuviai turi savo epą? Daug pamąstymų ir priežastinių ryšių pateikia interviu su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku, humanitarinių mokslų daktaru Eugenijumi Žmuida.
– Kaip galėtumėte apibrėžti, kas tai yra epas?
– Epas yra pati sudėtingiausia, išsamiausia, labiausiai besikeitusi literatūros rūšis. Lyrika ir drama palyginti nedaug pasikeitė, o epas perėjo įvairiausias raidos pakopas.
Tai visų pirma yra pasakojimas, reprezentuojantis tautą, gentį, civilizaciją. Patys seniausieji mus pasiekia iš pirmųjų civilizacijų, tai Babilono, Sirijos, Homero epai, nuo kurių skaičiuojame grožinės literatūros pradžią. Taip pat labai ryškūs buvo viduramžių epai, užrašyti IX–XII a., o trečias svarbus etapas – nacionaliniai epai, kuriuos imta kurti XIX a. ir kurie dažniausiai būdavo autoriniai.
2022 09 29 06:45
