2018-ieji ES buvo paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Kuo jie svarbūs ir kokių permainų atnešė?
Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai 2018-uosius paskelbti Europos kultūros paveldo metais pritarė dar 2017-ųjų balandį bei užtikrino tam skirti 8 mln. eurų finansinį paketą. Šia iniciatyva buvo siekiama pabrėžti įvairovę, bendrą istoriją ir turtingas kultūras, sukūrusias tokią Europą, kokia ji yra šiandien.
Tiesa, programos „Kūrybiška Europa“ Lietuvoje vadovė ir paprogramės „Kultūra“ koordinatorė Dileta Nenėnė tikina, kad Europa apie paveldo reikšmę pradėjo galvoti daug anksčiau, tai patvirtina nuo 2002-ųjų teikiami Europa Nostra apdovanojimai už įdomiausias kultūros paveldo iniciatyvas. „Šie metai buvo tik proga sujungti kelias sritis, kurios Europos Komisijoje buvo vertinamos ir sprendžiamos atskirai, o tai iš tikrųjų atvėrė labai daug įdomių dalykų“, – sako D. Nenėnė.
Nors įprasta manyti, kad dažnai kultūros paveldas lieka nepastebimas ar nevertinamas, šie metai parodė kitą tendenciją. „Kai Europos Komisija paskelbė ir pasiūlė galimybę įvairiems projektams ir objektams turėti Europos kultūros paveldo metų ženklą, buvo milžiniškas antplūdis pasiūlymų, ką tai rodo? Tai rodo, kad dalis Europos suvokia save ne tik kaip kultūros paveldo vartotojus, bet ir kaip puoselėtojus, visuomenei rūpi ši sritis, bendruomenės taip pat nori įsitraukti“, – atkreipė dėmesį programos vadovė Lietuvoje. Iki tol visuomenė ne visada žinojo apie galimybės prisidėti saugant paveldą.