Pernai Kanų kino festivalyje filmą „Floridos projektas“ pristatęs Seanas Bakeris pelnė vieno įdomiausių šiandienos nepriklausomų JAV režisierių vardą. Lietuvoje viešėjęs „Kino pavasario“ svečias teigė manantis, kad kinas gali pakeisti žmonių mąstymą ir net gyvenimą.
Savo filmuose iš labai arti šiandienos Amerikos socialinę realybę rodantis S. Bakeris kukliai šypteli: „turiu pripažinti, kad esu nepataisomas optimistas“. Bastūnai, bedarbiai, transvestitai, per anksti suaugę vaikai ir mes (tie, kurie vargu ar išdrįstume užkalbinti juos gatvėje) susitinkame purpuriniais atspalviais nuspalvintuose „Floridos projekto“ kadruose.
Režisierius sako, jog kurti tikrovę atspindinčius filmus yra iššūkis. „Nesunku susukti filmą, kuris labai niūriai nušviestų skaudžias realijas, tačiau nemanau, kad tai teisingas kelias siekiant paveikti žiūrovus. Būtų neteisinga ir neatsakinga socialines problemas vaizduoti iš privilegijuotųjų perspektyvos: nesvarbu, kokiai socialinei klasei priklausome, visi esame žmonės“, ‒ sako S. Bakeris.
Jo pastebėjimu, šiandienė JAV ‒ ypač kapitalistinė: visos „tobulo“ gyvenimo istorijos sukasi aplink žmones, pasiekusius išsvajotąją gerovę per finansinę sėkmę. Tuo tarpu S. Bakerio kinematografija pasakoja apie tuos, kurie savo gyvenimą stato ant labai trapaus finansinio pamato, balansuodami tarp moralinių ir materialinių šiandienos pasaulio dilemų. Kažkas dėl kelių šimtų dolerių skolos gali netekti gyvybės, kažkas desperatiškai ieško pinigų sumokėti nuomai, dar kažkam atsitiktinai rasti banknotai reiškia išsipildžiusius troškimus. „Siekiu humanizuoti problemiškus charakterius ir padėti žiūrovams bent trumpam pabūti kito kailyje. Kartais pačiam atrodo, kad turėčiau sustoti, nes visi mano filmai apie bėdžius!“ ‒ kalba S. Bakeris.
