Jaunosios kartos violončelininkas Glebas Pyšniakas koncertuoja prestižinėse koncertų salėse ir yra laimėjęs daugybę konkursų. Tačiau IQ kultūros redaktorei Viktorijai Vitkauskaitei muzikas sako, kad didžiausia jo ambicija – tiesiog labai gerai groti.
– Rugsėjį Filharmonijos sezono pradžios koncerte grosite su garsiuoju italų violončelininku Giovanni Sollima. Kiek su šiuo virtuozu yra tekę susidurti anksčiau?
– Be abejo, jis yra vienas garsiausių mūsų laikų violončelininkų. Nemėgstu žodžio „žvaigždė“, bet apie G. Sollima’ą taip tikrai galima sakyti. Mudu skirtingų kartų, bet jis labai jaunatviškas, šiuolaikiškas, pats atrodo, lyg grotų ne violončele, o „Prodigy“. Man yra tekę su juo koncertuoti Klaipėdoje. G. Sollima yra ne tik muzikas, bet ir rašo labai įdomius kūrinius. Dar studijų laikais mokiausi jo „La Folia“, kurio violončelininkams beveik neįmanoma atlikti. Tai, kad grosiu kartu su juo – man didelė garbė ir įvertinimas.
Su G. Sollima susijusi ir viena įdomi mano gyvenimo istorija. Būdamas 19-os pusmetį rimtai ruošiausi tarptautiniam Antonio Janigro violončelininkų konkursui Kroatijoje. Bet smarkiai susirgau plaučių uždegimu ir visą mėnesį gulėjau ligoninėje. Sveikstančio gydytojai prašė dar niekur nekeliauti, o gulėti lovoje. Vis dėlto skrydžio bilietai jau buvo nupirkti, mano draugai ir mokytojai ketino ten vykti, o ir oras Kroatijoje buvo geresnis. Todėl nusprendžiau skristi ir aš.
