Mauricheiso karališkoji paveikslų galerijaJanas Vermeeris šiandien yra vienas žinomiausių dailininkų meno istorijoje, vis dėlto jo asmenybę ir kūrybą tebegaubia daugybė paslapčių. Iki mūsų dienų išlikę mažiau nei 40 jo paveikslų, kurstančių ne tik meno žinovų susidomėjimą, bet ir smalsuolių vaizduotę. Vieną iš J. Vermeerio kūrybos mįslių, susijusių su jo „Delfto peizažu“, skelbiasi ką tik įminęs Teksaso universiteto astronomijos profesorius.
„Delfto peizažas“ yra vienas garsiausių J. Vermeerio paveikslų, kurį prancūzų rašytojas Marcelis Proustas yra pavadinęs „pačiu gražiausiu paveikslu visame pasaulyje“. Tačiau iki šiol nebuvo aiški šio paveikslo sukūrimo data. Hagoje esančioje Mauricheiso karališkojoje paveikslų galerijoje, kur eksponuojamas ir šis šedevras, jis datuojamas apytiksliai 1659-1660 m.
Vis dėlto dabar astronomijos profesorius Donaldas Olsonas teigia galintis tiksliai pasakyti, kuriuo metu Delfto panorama įkvėpė J. Vermeerį: tai buvo 1659 m. rugsėjo 3 d., aštunta valanda ryto. Manoma, kad būtent tuo metu J. Vermeeris žvilgtelėjo pro langą iš būsto antrame aukšte ir pamatė įstabią panoramą, kurią čia pat ėmėsi tapyti.
Kartu su tyrėjų komanda D. Olsonas atidžiai išstudijavo šviesos ir šešėlių žaismą J. Vermeerio kūrinyje ir, naudodamiesi specialia įranga, apskaičiavo, kaip aukštai tuo metu virš Delfto galėjo būti pakilusi saulė. Bandant nustatyti konkretų laikotarpį mokslininkų komandai pagelbėjo ir faktas, jog „Nieuwe Kerk“ protestantų bažnyčios bokštą J. Vermeeris nutapė dar be kariljono: šis bokšte buvo pradėtas įrengti 1660-ųjų balandį.
Skaičiavimus atlikę mokslininkai svarstė, jog labiausiai tikėtinos dvi įkvėpimo akimirka tapusios datos: rugsėjo 3-ioji arba balandžio 6-8 dienos. Tačiau paveiksle matomas vešliai žaliuojantis medis leidžia numanyti, kad vis dėlto vaizduojamas rugsėjis, nes XVII a. balandžio pradžioje medis dar nebūtų spėjęs sužaliuoti.
Mokslininkų komandos atradimas pirmiausia buvo publikuotas astronomijos žurnale „Sky & Telescope“.
