Intelektualia ir temperamentinga vaidyba teatro scenoje ir didžiajame kine aktorius įkūnijo daugiau kaip 100 personažų. Įsimintiniausius aprašo Jolita Dimbelytė-Mchichou.
Juliaus Janonio vaidmenį Henrikas Kurauskas kūrė du kartus: Akademiniame dramos teatre pastatytoje pjesėje „Pamilau dangaus žydrumą“ ir po dvejų metų pasirodžiusiame vaidybiniame filme „Julius Janonis“. Tragiško likimo poetas sovietmečiu aukštintas kaip revoliucionierius, buvo galima jį įkūnyti pompastiškai, nevengiant patoso. Bet H. Kurauskui J. Janonio poezija padėjo atskleisti jauno kūrėjo vidinį pasaulį, individualius žmogaus ir poeto bruožus. „Atrodė, kad teatrališkumo šleifas ekrane neišvengiamas, – apie filmą rašė kritikas Saulius Macaitis, – ir jis tikrai retsykiais juntamas. Vis dėlto pagrindinis „Juliaus Janonio“ pranašumas yra tai, kad talentingo, mąslaus aktoriaus prigimtis priešinosi standartinio kovotojo klišei, kad herojaus paveikslas (o čia jau negirdėtas to meto sovietiniam filmui dalykas) nuspalvintas ištisine minorine intonacija.“