Iš Pietryčių Azijos į Lietuvą sausuma keliavęs Povilas Junas iš pradžių Mongoliją ketino aplenkti iš tolo. Bet pakeitęs planą netrukus įsitikino išvengęs klaidos, už kurią prisiekęs keliautojas niekada sau neatleistų.
„Mongolija – tai Mėnulis“, – įtikinėjo kitoje pusėje stalo sėdintis Radu. Šis keistas pokalbis prasidėjo prieš septynias minutes, kai lauko virtuvėje prie manęs priėjęs Radu paklausė, ką veikiu. Planuoju maršrutą, atsakiau, kuriuo iš savo namų Džokjakartoje, Indonezijoje, žemės keliu grįšiu į Europą. „Kambodža, Vietnamas, Kinija, Rusija, Estija… o kur Mongolija?“ Tuo metu atrodė, kad negaliu įtalpinti dar vienos valstybės į vienuolikos savaičių kelionę iš Pietryčių Azijos į Šiaurės Rytų Europą. „Tu privalai nuvykti į Mongoliją. Nėra kitos tokios šalies! Patikėk manimi! Mongolija – tai Mėnulis!“ Ačiū Radu, nes jeigu ne jis, tikrai nebūčiau aplankęs šio neįtikėtino krašto ir nebūčiau pats patyręs, kad Mongolija – tai Mėnulis.
Mėgstu keliauti. Pirmą kartą į užsienį išvažiavau jau suaugęs, dvidešimties. Per pastaruosius aštuonerius metus aplankiau 35 valstybes ir, „Trip Advisor“ teigimu, įveikiau 297 332 kilometrus. Apkeliautas šalis galiu skirstyti į dvi kategorijas: Mongolija ir visos likusios. Gamta, žmonės, kultūra, istorija, ateitis ir dabartis – kiekvienas šių elementų ir jų visuma išskiria Mongoliją iš mano kelionių.
Šalies sostinė Ulan Batoras kartais lyginamas su Berlynu prieš 20 metų. Esu per jaunas, kad būčiau turėjęs progą gyventi susivienijusiame ir visapusiškai išsilaisvinusiame Berlyne po sienos griūties. Vis dėlto teko nemažai skaityti, girdėti ir svajoti apie sužydėjusį gatvės meną, pankų judėjimą, skvotų kultūrą, paskutinį XX a. seksualinį maištą, kiaurą parą dūzgiančius vakarėlius dešimtojo dešimtmečio Berlyne. Ne veltui Klausas Wowereitis, buvęs Vokietijos sostinės meras, apie savo miestą pasakė: „Berlin ist arm, aber sexy“ (vok. „Berlynas yra neturtingas, bet seksualus“). Bent jau toks jis buvo tada. Dabar dažnas berlynietis tvirtina, kad jo miestas vis turtingesnis ir brangesnis, tačiau nebe toks intriguojantis ir jaudinantis.
