Lietuviškų šaknų turintis amerikiečių smuikininkas Abrahamas Brody Vilniuje atliks menininkės Marinos Abramović įkvėptą ir jos pačios palaimintą performansą. Apie kilmės svarbą, performansų meną ir maksimaliai glaudų ryšį su publika smuikininko klausinėjo IQ kultūros žurnalistė Ieva Rekštytė.
– Šią vasarą „Barbican“ meno galerijoje Londone pristatėte du performansus: projektą „Protėviai“ („Ancestors“) su sutartinių ansambliu „Trys keturiose“ ir performansų menininkės M. Abramović inspiruotą „Smuikininkas yra čia“ („The violonist is present“). Pastarąjį rodysite ir Vilniuje. Pradėkime nuo to, kaip jūs, klasikinio išsilavinimo smuikininkas, pasukote į performansų meną?
– Iš tiesų mano pagrindas yra klasikinė muzika, tačiau pastaraisiais metais pasukau į performansus ir juos dažniausiai atlieku galerijose ir muziejuose. Šis pokytis man suteikė daug daugiau laisvės ne tik atlikti, bet ir kurti. „Smuikininkas yra čia“ grįstas žmonių santykiais ir jų sąveikomis. Per šį muzikinį veiksmą priešais mane atsisėda žmogus ir aš, žvelgdamas į jį, griežiu smuiku tai, ką įžvelgiu jo akyse, kokią sugebu pajausti jo sielą. Žmonės nuolatos juda, matau daug naujų veidų.
Šis performansas, įkvėptas M. Abramović darbo „The artist is present“ („Menininkė yra čia“), man tapo atsakymu į klausimus, kaip sumažinti atstumą su publika, užmegzti glaudesnį, gilesnį ryšį su ja, nei grojant scenoje. Esu labai dėkingas Marinai, kad suteikė galimybę atlikti panašų kūrinį į jos. Ji pamatė vaizdo įrašą, kuriame atlikau performansą menininkų rezidencijoje Latvijoje, ir parašė, kad jis jai labai patiko, be to, ji netrukus bus Londone, norėtų su manimi susitikti ir net pakvietė bendrai pasirodyti Šveicarijoje. Marina suteikia tokių šansų nemažai jaunų perspektyvių menininkų visame pasaulyje.
