Šį 10-ties albumų sąrašą sudariau subjektyviai ir intuityviai, remdamasi tuo, ką įkvepiančio ir sudominusio išgirdau pati, į ką 2016 metais atkreipė dėmesį naujosios muzikos kritikai ir klausytojai, ir kas, mano nuomone, galėtų būti neabejotinai įdomu skaitytojams, muzikoje ieškantiems ne tik chill, bet ir netikėtesnių patirčių.
Nors sąrašas gali pasirodyti gana eklektiškas, bet siekiau, kad jis toks ir būtų: neapsiribotų kuriuo nors vienu muzikos žanru ar stiliumi, o apimtų platesnę naujosios muzikos skalę, todėl vieniems labiau galėtų patikti vieni, o kitiems kiti albumai. Tačiau visuose juose yra kažkas, kas juos vienija: tai dominuojantis elektroninis skambesys, naujų garso technologijų gausa, laužyti ritmai ir neįprastos melodijos, 21-ojo amžiaus „išmaniajam“ klausytojui iškalbingai bylojančios apie mūsų gyvenamą nerimastingą, bet nepaprastai įdomų laiką.
Anna Meredith – viena žinomiausių šiuolaikinių Škotijos kompozitorių, kurios kūriniai jau beveik dešimtmetį skamba Didžiosios Britanijos koncertų salėse. Tačiau, pačios kompozitorės žodžiais, ji nebenori rašyti muzikos, kurios žmonės klausosi tik dėl to, kad antroje koncerto dalyje gros Elgarą. Todėl ji pradėjo kurti elektroakustinę muziką, kupiną rokeriškos jėgos ir šokių muzikai būdingų ritmų. Varmints – debiutinis Annos Meredith albumas. Klasikinės muzikos įtaka šiame albume labai ryški: jis itin dinamiškas, su ryškiomis, populiariajai muzikai nebūdingoms kulminacijomis. Elektronines partijas ji pirmiausia užrašo natomis, o savo balsą traktuoja kaip dar vieną instrumentą.
„Varmints“ stilių sunku įvardinti tiek klausytojui, tiek pačiai kompozitorei, kuri pasakoja, kad muzikinės idėjos jai kyla iš vaizdinių – pavyzdžiui, „smuikas iš plieno” – o ne bandymo atkartoti tam tikram stiliui būdingus bruožus.
