Fotobanko nuotr.Keturios dienos teskyrė tylų Jono Meko sugrįžimą amžinojo poilsio į gimtąsias Semeniškes ir garsų jo parodos atidarymą Vilniaus „Rupert“ centre. Pastarąją galima laikyti įžanga į šio menininko kūrybai skirtas retrospektyvines parodas, jau suplanuotas visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje.
Paroda „Leiskite man svajoti utopijas“ yra viena paskutinių šių metų sausį mirusio menininko idėjų, atskleidžianti ankstyvąsias jo kūrybos šaknis – poeziją ir poetiškumą kasdienybėje.
„Tai buvo ilgesnis pokalbis“, – grįždama į šios parodos gimimo pradžią sakė jos kuratorė, tarpdisciplininio edukacijos, rezidencijų ir parodų centro „Rupert“ direktorė Justė Jonutytė. Su J. Meku ji susipažino beveik prieš dešimtmetį Niujorke. Vėliau J. Jonutytė išvyko dirbti į Londono „Tate“ galeriją, kur ją aplankė ir J. Mekas. Tuo metu meno kuratorė jau žinojo, kad netrukus baigsis jos darbo sutartis Londone, o nauji keliai vėl nuves į Niujorką, tad apie tai užsiminė ir šiame mieste gyvenančiam menininkui.
2012 m., jau atvykusi į Niujorką, J. Jonutytė brūkštelėjo J. Mekui ir netrukus sulaukė atsakingos bei įdomios užduoties – padėti sutvarkyti jo surinktą meno kolekciją. Maždaug 70 metų kauptuose archyvuose buvo ir asmeniškai J. Mekui adresuotų garsių menininkų laiškų, ir senų filmų plakatų, kuriuos šiandien mielai priglaustų bet kuris muziejus. Tvarkydama gausų archyvą J. Jonutytė užtruko maždaug pusmetį – visą tą laiką kone kasdien praleisdavo pas J. Meką.
