Prieš dešimtmetį Vokietijoje išleista Günterio Grasso autobiografija sukėlė skandalą. Šiomis dienomis knygynus pagaliau pasieks ir lietuviškas jos leidimas. Laikas skandalui, susijusiam su „Svogūno lupimu“, jau praėjo, bet laikas knygoje ir knygos sukeltoms diskusijoms šiandien ypač aktualus.
Kai 2006-aisiais pasirodė „Svogūno lupimas“, G. Grassas jau seniai buvo laikomas vienu ryškiausių XX a. pasaulio literatūros vardų. Dar 1999 m. jo romanai įvertinti Nobelio literatūros premija. Vokietijoje, o ir gimtajame Gdanske, jo gimimo metais vadintame Dancigu, jis laikytas ne tik talentingu rašytoju, bet ir moraliniu autoritetu.
Todėl pasirodžius knygai, kurioje G. Grassas prisipažįsta, kad būdamas septyniolikos tarnavo nacių „Waffen SS“ legione, kilusi audra nebuvo netikėta. Saulius Repečka, autobiografiją lietuviškai išleidusios Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, pasakoja, kad likus vos kelioms savaitėms iki knygos pasirodymo G. Grassas šia tema davė interviu „Frankfurter Allgemeine“ žurnalistams.
Aštriausiai į G. Grasso prisipažinimą, suprantama, sureaguota Vokietijoje ir Lenkijoje. Lechas Wałęsa – buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas – vokiečių leidiniui „Bild“ pasakė manantis, kad G. Grassas turėtų atsisakyti gimtojo Gdansko garbės piliečio vardo. „Manau, kad Gdansko garbės piliečiu rašytojas niekada nebūtų tapęs, jei būtų anksčiau žinota, kad jis tarnavo SS“, – teigė politikas. Kai kurie jo kolegos, pavyzdžiui, įtakingas tuometis Lenkijos parlamento narys Jacekas Kurskis, tokią poziciją palaikė. Pasak politiko, nepriimtina tai, kad Gdanskas, kuris pirmasis paaukojo savo piliečių kraują Antrajame pasauliniame kare, garbės piliečiu skelbtų SS tarnavusį asmenį.
