Asmeninis archyvasVilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė Loreta Poškaitė kasmet pirmakursių klausia, ką jie mokėsi apie Kiniją mokykloje, ir vis dar negali atsistebėti – jie nežino apie ją nieko arba beveik nieko. Su mokslininke kalbėjosi Agnė Žemaitytė.
– Kodėl šiandien svarbu perprasti Kinijos civilizaciją ir jos žmonių mentalitetą?
– Pažinti Kiniją, jos kultūrą ir žmonių mentalitetą pirmiausia svarbu tam, kad praplėstume pasaulio pažinimo ribas ir išsivaduotume iš eurocentrinio mąstymo bei pasaulio matymo, t. y. noro primesti jai (ir bet kokioms kitoms nevakarietiškoms civilizacijoms) savo (vakarietiškas) vertybes, net jeigu jos atrodo mums pačios geriausios ir tinkamiausios. Nes toks eurocentrinis požiūris geriausiu atveju veda į visišką nesusikalbėjimą, o blogesniu (kaip rodo ir dabar vykstantis Rusijos inicijuotas karas) – iliuzijų, kad priešas (ar konkurentas) elgsis taip, kaip mes įsivaizduojame ar norėtume, žlugimą. Juk ir viena svarbiausių kinų kovos strategijos nuostatų yra pažinti savo priešą (konkurentą) – jo mąstymą, vertybes, moralę, valią ir gudriai pasinaudoti jo silpnybėmis.
Kiekvienais metais savo pirmakursiams studentams užduodu tą patį klausimą – ką jie mokėsi apie Kiniją mokykloje, ir vis dar negaliu atsistebėti jų atsakymu, kad jie nežino apie ją nieko ar beveik nieko. Kaip galima ignoruoti vieną seniausių, didžiausių ir pažangiausių pasaulio civilizacijų, kurios išradimais ir laimėjimais patys vakariečiai naudojasi ne vieną šimtmetį, pradedant medicina ir baigiant ta pačia kovos strategija? O šiandien Kinijos istorijos, ypač kinų politinio mąstymo ir identiteto kaitos žinojimas gali padėti suprasti vis labiau stiprėjantį kinų nacionalizmą, Kinijos elgesį ir tikslus tarptautinėje erdvėje, dažnai vakariečių supaprastintai vadinamą „Kinijos grėsme“. Nes, kaip teigia ir šios knygos autorius, Kinija tiesiog siekia susigrąžinti kadaise turėtą, bet XIX a. viduryje prarastą supervalstybės statusą, kurio ji manosi verta. Juk kinai nuo seniausių laikų gyveno pagal pačių susikurtą sinocentrinį pasaulio įsivaizdavimą, egzistavusį šalia minėto vakariečių eurocentrizmo.
