„Šioje ekspedicijoje nebuvo nieko nepatogaus“, – tvirtino 500 kilometrų Laplandijoje pėsčiųjų takais ir kalnų upėmis ką tik įveikęs dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis. Iki pilnametystės festivalį atlydėjęs teisininkas Agnei Žemaitytei atskleidė, kaip jam sekasi tikromis istorijomis įkvėpti žiūrovus keistis ir keisti.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Pilnametystės sulaukęs dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šį spalį rengiamas aštuonioliktą kartą. Kaip profesinę karjerą pradedančiam teisės studentui kilo idėja nerti į kino sritį?
– Iš tiesų kelionė į dokumentinio kino pasaulį man pačiam prasidėjo netikėtai. Tuo metu Vilniaus universiteto Teisės fakultete baiginėjau Europos Sąjungos tarptautinės teisės studijas, krypau į žmogaus teisių, tarptautinės teisės klausimus. Pradėjau savanoriauti Žmogaus teisių centre ir man buvo svarbu kalbėti apie žmogaus teises, ieškojau naujų būdų, kaip tai padaryti. Netikėtai radau panašų filmų festivalį Lenkijoje „Watch docs“, kuris iki šių dienų yra mūsų partneris.