Prisipažinsiu, kad „Grožis lyg žaizda“ buvo viena laukiamiausių metų knygų. Iš jos tikėjausi ir magijos, ir egzotikos, ir rimtų temų, ir literatūrinės beprotybės. Gavau visko su kaupu.
Indonezijos prozininkas Eka Kurniawanas su šiuo daugialypiu ir margu epiniu romanu išgarsėjo visame pasaulyje (kūrinys išverstas net į 38 kalbas, pelnęs daug apdovanojimų). Romane pasakojama nuostabaus grožio prostitutės Devi Aju, po 21 metų prisikėlusios iš kapo, kad atkeršytų už šeimai tekusį prakeiksmą, istorija.
Autorius dažnai lyginamas su Gabrieliu García Márquezu, tačiau E. Kurniawano romanas – ne toks „civilizuotas“, gaivališkesnis ir galbūt padrikesnis. Pats kūrinys remiasi Indonezijos mitologija ir legendomis, o ir pasakojimo būdas – laisvesnis nei mums įprasto romano: tikrovė ir anapusybė jame neišnarpliojamai susipynę. Komunistų vaiduokliai, demonai, plėšikai, kariškiai, keisti vietos papročiai... Romanas margas it genys. Laimė, tai neužgožia žmonių paveikslų – jie ryškūs, įtikimi, įdomūs.
