Knygos. Šnipai visad sugrįžta
Marius Burokas
Keista, bet didžiojo „šnipų romano“ klasiko, buvusio žvalgybininko Johno le Carré kūrinių lietuviškai turime itin nedaug – tik „Šnipą, kuris sugrįžo iš šalčio“ ir „Bastūną, siuvėją, kareivį, šnipą“.
Abu romanai, laikomi vienais geriausių jo kūrinių, praslydo beveik nepastebėti. Norėtųsi tikėti, kad šios knygos nelauks panašus likimas.
„Šnipų palikimas“ priklauso vėlyvojo J. le Carré plunksnai: Šaltasis karas jau pasibaigęs, naujoji žvalgybininkų karta, neragavusi parako, mėgsta knaisiotis po praeitį ir prikaišioti buvusiems šnipams praeities klaidas. Tiesą sakant, šis romanas – savotiškas sąskaitų suvedinėjimas. Atrodytų, patikimai palaidota, išslapstyta ir užšifruota praeitis vis tiek susiranda žvalgybos veteranus – iš tiesų niekas nepamiršta ir nepalaidota, dar esama trokštančių keršto ir revanšo, nuskriaustų.