FreepikVėlyvas nacionalinis Portugalijos epas
Portugalų rašytojas José Saramago plataus pripažinimo sulaukė tik šešiasdešimties, kai 1982 m. išleido ketvirtąjį savo romaną „Memorial do Convento“, angliškai žinomą pagal pagrindinių veikėjų Baltazaro ir Blimundos vardus.
Šis romanas atkreipė tarptautinės skaitytojų bendruomenės dėmesį, pelnė Portugalų PEN centro apdovanojimą. Po jo buvo itin produktyvus rašytojo kūrybinis etapas, padovanojęs tokius kūrinius kaip „Aklumas“, „Kai mirtis nusišalina“ ir kitus.
„Vienuolyno kronika“ – tai barokinė pasaka, kurios veiksmas vyksta XVIII a. Lisabonoje per patį inkvizicijos įkarštį. Portugalijos imperija galios viršūnėje, karalystei reikia įpėdinio, tačiau karalienė, galimas daiktas, nevaisinga. Ir senas vienuolis atneša žinią, kad, jei karalius Mafros kaime pastatydins vienuolyną, netrukus įvyks stebuklas ir trokštamas kūdikis gims. Davęs žodį valdovas imasi įgyvendinti sumanymą, didingumu turintį pranokti Šv. Petro baziliką Romoje. Vieną vakarą vienuolyno bazilikos statytojams pasivaidens, kad danguje virš Mafros praskriejo Šventoji Dvasia. Šios legendos fone autorius pasakoja apie suluošinto kareivio ir jaunos aiškiaregės meilę bei eretišką kunigo atskalūno svajonę pabėgti.
