Tik iš pirmo žvilgsnio įprastos istorijos
Naujoje Jaroslavo Melniko apsakymų ir apysakų knygoje „Užgesusi saulė“ daug veiksmo, aistrų – veikėjai ginčijasi, šaudo, verkia, santykiauja ir meldžiasi Dievui.... Viskas kaip ir gyvenime. Tačiau kiekviename jo tekste yra ir kita dimensija. Žmonės miršta, bet nevisiškai. Ir tai, kas buvo praeityje, tampa realu, o tai, kas yra, – vaiduokliška. Laikas išnyksta... Buvusi meilė atgyja, o dabartis, kuri mus visus dusina, virsta sapnu.
„Mane domina žmogaus prigimtis, jo pasąmonė. Žmogus geriausiai atsiskleidžia tomis akimirkomis, kai jį užvaldo instinktas, aistra. Tada kyla konfliktas su sąžine, morale, Dievu... Mane domina būtent ši akimirka žmoguje. Dėl to ir rašau. Meilė padaro žmogų laisvą nuo laiko“, – prisipažįsta rašytojas ir filosofas, kurio kiekviename tekste randame mums svarbiausius egzistencinius klausimus: kas mes esame, kodėl, kas su mumis atsitiks po mirties...
