Vytis SnarskisTurbūt atėjo laikas pakalbėti apie reiškinį, kuris mus kol kas pasiekia tik kaip naujienos iš užsienio (daugelio sąmonėje dedamos į skandalų ir įdomybių skyrelį, su veidmainišku palengvėjimu atsidūstant, kad pas mus taip nėra). Tas reiškinys vadinamas kultūrine apropriacija (arba kultūriniu pasisavinimu). Kas tai? Ir kaip tai pasireiškia literatūroje?
Pradėsiu nuo naujausio skandalo – pernai pasirodžiusio JAV rašytojos Jeanine Cummins romano „Amerikos purvas“ (American Dirt). Jis pasakoja apie Meksikos ir JAV sieną, apie pabėgėlius, siekiančius patekti į JAV. Iš pradžių romanas sulaukė nemažai pagyrų – taip pat iš kolegų rašytojų (pvz., Stepheno Kingo), buvo įtrauktas į garsųjį Oprah Winfrey knygų klubą, puikiai perkamas. Tačiau netrukus pasigirdo Lotynų Amerikos rašytojų ir skaitytojų balsai: jie kaltino autorę pabėgėlių stereotipizavimu, naudojimusi jų kančiomis, kaltino ir tuo, kad Lotynų Amerikos kilmės kūrėjai, rašantys apie panašias problemas, negauna nei tokios reklamos, nei tokio viešumo.
Leidykla kurį laiką autorę gynė, bet netrukus pareiškė, kad sulaukė grasinimų antplūdžio, todėl nutraukė J. Cummins turą po šalį ir vietoj to suorganizavo uždarus vakarus, kuriuose autorė turės pristatinėti knygą kartu su jos požiūrio kritikais ir oponentais. Trumpai tariant, viešai teisintis ir atgailauti. Paskutiniu lašu tapo 138 garsių (ir nelabai) rašytojų laiškas O. Winfrey, raginantis atšaukti knygos rekomendaciją.
Šią istoriją smulkiai apibūdinu vien todėl, kad ji – labai tipiška. Tokių istorijų pastaruoju metu nemažai, pakanka paieškos laukelyje įvesti „kultūrinė apropriacija“ ir „literatūra“ – turėsite ką skaityti visą dieną.
