Pagal fantastinį romaną spektaklį „Ledas“ kuriantis Agnius Jankevičius iš siužeto braukia bet kokias ufologijos apraiškas ir pateikia savitą kūrinio interpretaciją. Prieš premjerą Lietuvos rusų dramos teatre su režisieriumi kalbėjosi Viktorija Vitkauskaitė.
„Tik neklauskite, kodėl pasirinkau statyti spektaklį pagal šį romaną. Neįdomu“, – būsimo pokalbio fabulą iškart režisuoja režisierius. Aš ir neklausiu. Juolab kad išvakarėse paskubomis perskaitytas „Ledas“ – pirmoji Vladimiro Sorokino trilogijos dalis – tokių klausimų nepaliko.
Pasakojimas apie Šviesos broliją, kilusią iš ateivių ir meteorito pavidalu atkeliavusią į Žemę ieškoti saviškių – ypatingų vidinių galių turinčių žmonių, greitai įtraukia net skeptiškai fantastikos žanrą vertinantį skaitytoją. Keturios pirmosios trilogijos knygos dalys tą pačią istoriją lukštena skirtingais rakursais. A. Jankevičius imasi vieno jų – Varvaros Samsikovos pasakojimo linijos. Savo prisiminimuose moteris atskleidžia, kaip pati sužinojo priklausanti Šviesos brolijai, kokiomis galiomis pasižymi jos nariai, kaip šią bendruomenę veikė Rusijos politinės peripetijos. Visoje istorijoje svarbų vaidmenį atlieka ledas – brolijos narių atpažinimo priemonė ir itin paklausi prekė.
Tenka pripažinti, kad įtakingos brolijos narės Varvaros Samsikovos prisiminimai knygoje liejasi kur kas įdomiau ir gyviau, nei bandymai juos atpasakoti vienu sakiniu. O kaip jie skambės teatro scenoje? „Tai bus spektaklis-prezentacija, – savo sumanymo esmę šiek tiek apnuogina A. Jankevičius. – Mes pristatome naują prekės ženklą „Varvara Samsikova“. Koks tai produktas, kol kas nesakysiu. Tam, kad jis, kaip ir bet kuris kitas produktas, taptų kultinis, reikia sukurti jo legendą, mitą. Tai mes šiuo spektakliu ir darome.“
