Pavasario popietę Kauno senamiestį skrodžiančios Vilniaus gatvės restorane sėdėjo Vincentas Krupas. Jo galvoje kirbėjo žodžiai, išgirsti dar vis atmenamame sovietmetyje: „Kuo mažiau išmanai, tuo labiau norisi mokyti.“ Tokios mintys senstančio reporterio galvoje kilo dėl priešais jį sėdinčios studentės, rašančios socialinės antropologijos darbą.
Valgio kultūros permainos Lietuvoje domino ją, o Vincentui Krupui – kad tik akis paganyt prie pietų stalo. Juk ne taip ir nesvarbu, su kuo ragauji salotas ar kepsnį. „Grill London“ buvo jos pasiūlymas, greičiausiai atpažinus skeptišką jo požiūrį į britų virtuvės tradiciją ir laukiant platesnių argumentų. O kalba iš tiesų sukosi išimtinai apie valgiaraštį, kuris, matyt, jau seniai papirko Kauno senamiesčio darboholikus. Užeiga buvo artypilnė, o lankytojų veidai daugiau nei normalūs.
Virtuvės aritmetika labai aiški: dvi dešimtys ant žarijų kepamų valgių. Pirmiausia 5 rūšių vištienos kepsneliai, po to 6 kiaulienos patiekalai (vėrinukai ir didesni mėsos gabalai), 5 jautienos pasiūlymai (antrekoto šašlykas, visas antrekotas, išpjovos kepsnys, maltinukas ant iešmelio ir t. t.). Taip pat smaguriautojus gundo lašišos vėrinukas, tigrinės krevetės ir kalakuto kepenėlės ant iešmo. Visas skanybių sąrašas turėjo mažas ir dideles versijas. Mažieji patiekalai – nuo 3,91 euro (vištiena) iki 7,21 už steiką. Sutikime, neblogas variantas dirbantiems sveikuoliams. Didelės porcijos kainavo atitinkamai daugiau: nuo 5,18 euro iki 11,56 (už didelį jautienos išpjovos kepsnį).
Daržovių, padažų ir priedų buvo galima pasirinkti, o Vincento Krupo širdį ypač glostė tai, kad jie papildomai nekainavo. Aišku, demokratiška, be apgaulės ir rinkodaros triukų. Padorios virtuvės laikysena. Pamokslaudamas apie virtuvinį padorumą jis rinkosi salotas, nepaliaudamas patarinėti merginai ir sriubčioti raudonąjį „Jacob’s Creek“ (2,32 euro už taurę). Kažkaip abu sutartinai susilaikė nuo sriubos. Ji klausinėjo, kaip keitėsi raudonųjų burokų pozicijos tradicinėje šiauriečių virtuvėje ir dabar, pakilus naujajai kulinarinių snobų bangai. Krupas patarė viską bandyti savo liežuviu. Taip pat sukomponavo merginos pasirinkimą: ant žarijų keptų burokėlių iešmelį prie nedidelio ir dar gerai pakepto steiko (8,66 euro). Restoranų reporteris pasirodė kiek banaliau. Jis ryžosi užsisakyti „Cezario“ salotų su lašišos vėriniu (4,78 euro) ir kalakuto kepenėlių (3,91 euro). Santūri įvairovė, pakankamas pretekstas ragauti vienam iš kito. Ar reikia ko daugiau?
