ScanpixGarsiausia performanso meno kūrėja Marina Abramovic visuotinį karantiną leidžia toli nuo savo namų Niujorke: parodai ir operos premjerai Europoje besiruošusi menininkė pandemijos metu liko įstrigusi Austrijoje. Tačiau net ir tokiomis neįprastomis aplinkybėmis ji nesiliauja dirbusi.
Pastaruosius dvejus metus M. Abramovic ruošėsi savo parodai, šį rugsėjį turėjusiai įvykti Londono Karališkojoje dailės akademijoje. Tai būtų pirmas kartas, kai šioje institucijoje eksponuojami dar gyvos moters kūrėjos darbai. Tačiau dėl pandemijos akademijos veikla šiuo metu sustabdyta, o planuotos ambicingos parodos visai atšauktos arba nukeltos. Interviu „Art News“ akademijos atstovai tikino, kad kiekvienas mėnuo karantino metu šiai institucijai atneša po milijoną svarų sterlingų nuostolio. Todėl planuoti į ateitį perkelti visas parodas akademija tiesiog nebeturi galimybių.
„Aš džiaugiuosi, kad mano parodą perkėlė į 2021-us metus. Juk, pavyzdžiui, Paulo Cézanne‘o parodą akademija nutarė visiškai atšaukti“, - „The Art Newspaper“ tinklalaidėje kalbėjo M. Abramovic. Šiuo metu parengta jau maždaug 80 procentų parodos darbų, todėl ir ateityje menininkė dalį savo laiko skirs likusiai pasiruošimo daliai.
Karantinas pakišo koją ir kitam šios kūrėjos projektui. Bavarijos operos teatre Miunchene balandžio 11-ąją buvo suplanuotas jos operos projekto „Septynios Marios Callas mirtys“ premjera. Garsiausiai XX a. operos primadonai skirtame projekte turėjo skambėti žinomiausios M. Callas dainuotos arijos, taip pat serbų kompozitoriaus Marko Nikodijevic specialiai šiam kūriniui parašyta muzika. Tačiau planuotu metu premjera neįvyko, o koks šio kūrinio likimas bus ateityje – kol kas neaišku. „Mes repetuojame, bet vietoje viso orkestro per repeticijas būna tik vienas pianistas“, - sakė ji.
Žmonės yra pratę planuoti savo gyvenimą, tiksliai žinoti, ką veiks nuo dabar iki savo mirties. Bet šiomis aplinkybėmis tai tapo neįmanoma. Ir man patinka tas netikrumas.
Vis dėlto M. Abramovic „The Art Newspaper“ tikino, kad jos dienotvarkės ir gyvenimo būdo pandemija ir karantinas iš esmės nepakeitė. „Žmonės yra pratę planuoti savo gyvenimą, tiksliai žinoti, ką veiks nuo dabar iki savo mirties. Bet šiomis aplinkybėmis tai tapo neįmanoma. Ir man patinka tas netikrumas. Visi turėtume išmokti būti čia ir dabar“, - kalbėjo ji.
Daugiau nei pusę amžiaus performansus kurianti menininkė visuomet teigė, kad be auditorijos šis menas negalėtų egzistuoti. Todėl šiuo metu, kol pasaulyje tebegalioja reikalavimai laikytis fizinės distancijos, performanso menas tapo neįmanomas: „Auditorija išbaigia performanso kūrinį, o dabar jos suburti neįmanoma. Bet virusas juk neamžinas: ateis diena, kai grėsmė pasitrauks“.
Nors karai, katastrofos, žmoniją ištinkančios nelaimės menininkams dažnai tampa įkvėpimo šaltiniu, bent jau artimiausiu metu M. Abramovic savo kūryboje neketina imtis koronaviruso temos. „Po Balkanų karo man prireikė daug metų, kad galėčiau išreikšti šią temą mene. Ir tuomet siekiau kalbėti ne apie konkretų karą, o apie apskritai jo keliamą būseną“, - teigė serbų kilmės menininkė. – Taip pat yra ir su koronavirusu. Pulti dabar kurti šia tema reikštų tiesiog pergromuluoti naujienas, o meno misija yra ne tai. Aš šiuo metu kūrybai viruso tema neturiu nei idėjos, nei įkvėpimo.“
