Vokiečių kompozitorius ir pianistas Hauschka, pasirinkęs Johno Cage’o pramintą „prepared piano“ kelią, šio instrumento skambesį lipdo iš klasikinių akordų, elektroninės muzikos ir daugybės netikėtumų. Į kone ekstrasensinę muzikinę kelionę leidžiasi Ieva Rekštytė-Matuliauskė.
Viskas paruošta. Į fortepijoną nukreipta kamera, dangtis atvertas ir dideliame ekrane matyti jo viduriai. Kai kur užklijuota lipniosios juostelės atraižų, padėta pagaliukų, lipniosios juostos ritinys, stalo teniso kamuoliukų ir kitų smulkių daiktų. Greta fortepijono – pultas. Taip paruoštu instrumentu (angliškai šis būdas vadinamas „prepared piano“) Hauschka groja jau apie penkiolika metų, tačiau neabejodamas tvirtina, kad nei fortepijono, nei jo paties fantazijos ribos kol kas nebuvo atsimušusios į lubas.
Tiesa, apribojimų vis dėlto yra, jei ne viduje, tai išorėje. Gauti fortepijoną, su kuriuo galėtum išdarinėti tai, ką Hauschka, Lietuvoje pasirodė sudėtinga užduotis. Instrumentų nuomotojams pakako išgirsti apie lipniąsias juostas ir kamuoliukus, kad šie, per daug nesigilindami į užklausą, atsakytų neigiamai. Kompozitorių tokia patirtis gerokai nustebino, nes daugybės garsių koncertų salių valdytojai instrumentus jam į rankas perleidžia be nuogąstavimų.
