Dmitrijus MatvejevasKad vaikystės praradimo patirtys prilygsta jausmams, išgyvenamiems netekus artimo žmogaus, režisierė Dovilė Gasiūnaitė sužinojo jau turėdama filmo apie penkiolikmetę Danutę scenarijų. Agnei Žemaitytei ji prisipažino – išgirstas apibrėžimas tik patvirtino ją einant teisingu keliu. Kitas patvirtinimas – sėkmė nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“, kur D. Gasiūnaitės „Danka“ nominuota aštuoniose kategorijose.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Tikėjotės tokios sėkmės ar turėjote baimių, kad galite likti nepastebėti?
– Šiais metais daug labai puikių filmų, stiprių projektų ir režisierių. Visada visko gali būti. Bet, žinoma, džiugu, kad pastebėjo mus. Nuotaikos negadina tokie dalykai. Savo filme turime savus favoritus, kur jaučiamės stiprūs. Bet nenorėčiau jų atskleisti, nes tai susiję su kiekvienu asmeniškai. Nežinau, ar toks pastebėjimas motyvuoja, bet jausmas geras.
