SKAITYTOJŲ KLUBAS
Medinį paveldą praradę norvegai gelbsti jį Lietuvoje
Agnė Žemaitytė
Norvegų žurnalistas, rašytojas Larsas Myttingas, kaip ir visa jo tauta, labai didžiuojasi medinėmis bažnyčiomis. „Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad tos, kurias išsaugojome, yra nuostabios ir labai gerai išsilaikiusios“, – sako jis. Tačiau taip buvo ne visada. Nuoskauda dėl XIX a. masiškai sunaikinto medinės architektūros paveldo justi ir L. Myttingo romanų trilogijoje, kurios antroji dalis „Heknių audinys“ jau pasirodė ir lietuvių kalba. Apie tai, kad ir Lietuvoje turime romano puslapių vertų panašių istorijų, Agnei Žemaitytei pasakoja medinės architektūros tyrinėtoja, architektė dr. Rasa Bertašiūtė.
– Kaip Lietuvoje šiandien saugome medinės architektūros paveldą? Ar nenutiks taip, kad greitai neliks nesunaikintų medinių jo vertybių?
– Suprantantys medinės architektūros vertę pradeda ją tvarkyti. Yra pavienių gerų ir labai gražiai sutvarkytų pavyzdžių: keletas namų sostinės Žvėryno rajone, pastatas Vilniuje, Polocko g. 52, kuriame netrukus įsikurs Medinės miesto architektūros muziejus.
Bet labai daug bėdų kyla dėl neišmanymo, kai tvarkydami pastatą savininkai jį sugadina. Labai nevienareikšmiška ir šios srities specialistų situacija. Jie Lietuvoje neruošiami. O juk būtent nuo darbų vykdytojo ir architekto viskas ir priklauso. Geri specialistai sugeba įtikinti savininką tyrinėti ir tinkamai saugoti turimą paveldą.
2022 03 26 06:45
