Nuo 1991 m. JAV gyvenančio ir ten pripažinimą pelniusio Rimvydo (Ray) Bartkaus idėjų teritorija vis įtraukia ir gimtąją Lietuvą. Šįsyk tiek jo vizitą tėvynėn, tiek pokalbio IQ temas padiktavo bartkiškai įvairi trejybė: gatvės menas, šviesos instaliacijos bažnyčioje ir memorialas Holokausto aukoms.
Tarptautinis meno simpoziumas „Malonny“, idėjomis sujungiantis Marijampolę, Londoną ir Niujorką, į Suvalkiją R. Bartkų ir jo bendraminčius sugrąžina šeštus metus iš eilės. Diskusijos, koncertai, tapyba ant miesto sienų jau tapo tradicine šio simpoziumo programos dalimi, o kartu ir vis ryškesniu Marijampolės tapatybės ženklu.
„Kai pirmus metus ėmėme tapyti ant sienų, priėję žmonės man sakydavo, kad degsiu pragare. Matyt, iš pradžių tai vietiniams atrodė labai netikėta. O, pavyzdžiui, pernai priėjusi mergina norėjo man padėkoti. Anksčiau ji gyveno Alytuje, bet ėmė lankytis Marijampolėje, kur jai labai patiko jaučiama gyva miesto dvasia, taip pat „Malonny“ metu sukurti piešiniai – visa tai lėmė, kad ji persikraustė gyventi iš Alytaus į Marijampolę. Šis miestas tikrai keičiasi, ir manau, kad mes prie to taip pat prisidedame“, – svarstė R. Bartkus, pats jau daug metų gyvenantis Niujorke.
Pokyčius patvirtino ir tradiciškai paskutinę simpoziumo dieną surengta ekskursija, supažindinanti su šiųmečiais „Malonny“ metu sukurtais darbais. R. Bartkus šypteli, kad anksčiau į tokią ekskursiją susiburdavo beveik vien menininkams talkinę savanoriai – daugiausia vietos moksleiviai. Šiemet nuo pastato iki pastato, nuo vieno kūrinio iki kito paskui menininkus migravo apie 200 žmonių.
