Eidamas 91-uosius metus, mirė istorikas profesorius Edvardas Gudavičius.
Šią žinią pranešęs išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas teigė, kad velionis profesorius buvo „išskirtinis Istorikas ir Mokytojas, savo laikysena ir žodžiu skatinęs kritiškai mąstyti praeitį ir dabartį, atvirai žiūrėti į pasaulį ir siekti naujų tikslų“.
„Jau įkopęs į ketvirtą dešimtmetį, laisvalaikiu nuo gamybinio inžinieriaus darbo baigęs neakivaizdines istoriko studijas, rašė vertingus, tačiau net ir profesionalams sunkiai paskaitomus tekstus iš LDK visuomenės ir teisės istorijos, kad po kelių dešimtmečių sukurtų bene skaidriausią Lietuvos istorijos koncepciją“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė R. Petrauskas.
Jo teigimu, dėl savo biografijos, o vėliau ir dėl ilgalaikės ligos beveik neišvykdamas į užsienį, E. Gudavičius Lietuvos istoriją mąstė tik europinės istorijos ir istoriografijos kategorijomis.
„Neužimdamas jokių vadovaujančių pareigų universitete ar institute, palikdamas aiškiai per daug laisvės savo doktorantams, išugdė, ko gero, pirmąją medievistų mokyklą Lietuvoje. Visiškai nesidomėdamas hierarchine tvarka ir atvirai ignoruodamas tokio pobūdžio renginius bei komitetus, gavo turbūt visus įmanomus laipsnius, titulus ir premijas (VU profesorius, MA akademikas, Gedimino ordino kavalierius, Lietuvos mokslo ir kultūros premijų laureatas)“, – teigė R. Petrauskas.
Rūpinosi, kad Lietuva save suvoktų geriau
Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad istorikas profesorius Edvardas Gudavičius rūpinosi, jog Lietuva geriau suvoktų save, o jo žinios ir idėjos buvo labai vertingos atkuriant nepriklausomybę.
„Aš atsimenu žmogų, atsimenu pokalbius su juo, jo įžvalgas, kurios buvo to turinio, kad Lietuva save suvoktų geriau, teisingiau, ieškotų geresnių kelių sau ir savo žmonėms. Tas jam tikrai rūpėjo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis.
„Baisiai gaila. Bendravom kažkada artimai ir nuoširdžiai“, – teigė jis.
Pasak V. Landsbergio, jiedu su E. Gudavičiumi aktyviau bendravo Lietuvai atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomybę.
„Buvo laikotarpis, kai mes dažniau susitikdavom, tai buvo atgimimo aušra ir valstybės pradžia, kai turėjau tam tikrų iniciatyvų ir istorikai buvo aktyvūs kai ką siūlydami atgimstančiai valstybei“, – tvirtino V. Landsbergis.
„Tai būtent išleisti Lietuvos statutą tarptautiniam žinojimui ir naudojimui, Abiejų Tautų Respublikos konstituciją ir pirmąją Lietuvoje išspausdintą knygą, būtent Pranciškaus Skorinos knygą – ši užduotis dar neįvykdyta“, – tvirtino pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo.
E. Gudavičius tyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, buvo vienas Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjų.
Profesorius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data paskelbta valstybės švente.
E. Gudavičius kūrė visuomenėje populiarią televizijos laidą „Būtovės slėpiniai“ – 1993 – 2004 metais parodyta daugiau kaip šimtas laidų.
1998 metais E. Gudavičius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama