FotobankasTrečiadienį mirė vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių Bronius Kutavičius, jam buvo 89-eri.
Tai BNS patvirtino Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius.
„Tai yra vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių. Jeigu kalbėtume apie tai, kad kiekviena šalis turi savo ryškiausią kompozitorių, tai neabejotinai B. Kutavičius buvo vienas iš pačių ryškiausių“, – teigė sąjungos vadovas.
„Jis suformavo tam tikrą reakciją ir būdą, kaip interpretuoti folklorą, kaip jį pateikti jungiant su šiuolaikinės muzikos priemonėmis“, – pridūrė jis.
Kompozitorių sąjungos vadovas taip pat išskyrė nuoširdų B. Kutavičiaus kūrybiškumą bei indėlį į Lietuvos muziką.
„Jis buvo labai kūrybiškai nuoširdi asmenybė ir nepaisant to, kad didžiausi jo kūriniai buvo sukurti labai sudėtingu laikotarpiu, priespaudoje, jis sugebėjo niekada neatsižadėti savo kūrybos tikslų ir jo ryškiausi kūriniai kaip „Paskutinės pagonių apeigos“, oratorija „Iš jotvingių akmens“ turbūt išliks kaip tam tikras kultūros ženklas – kaip ir Čiurlionio simfoninės poemos“, – sakė M. Natalevičius.
B. Kutavičius gimė 1932 metais Molainiuose, dabartiniame Panevėžio rajone. Jis baigė Lietuvos konservatoriją, vėliau dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, Vilniaus pedagoginiame institute, Čiurlionio menų gimnazijoje, Lietuvos muzikos akademijoje.
Kompozitoriaus kūrybai būdinga istorinė, mitologinė tematika, originalus folkloro naudojimas, simboliai, savo kūriniuose jis taip pat naudojo įvairias muzikos kompozicijos technikas – aleatoriką, sonoristiką, koliažą, repetityvinį minimalizmą ir t.t.
B. Kutavičius 1987 metais buvo apdovanotas LTSR valstybine, Jotvingių premijomis, 1995-aisiais – Lietuvos nacionaline premija, 1999-aisiais – Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2003-iaisiais – ordino Už nuopelnus Lietuvai Didžiuoju kryžiumi.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl B. Kutavičiaus mirties
Šalies vadovai trečiadienį reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus B. Kutavičiaus mirties.
„B. Kutavičius buvo viena įdomiausių ir ryškiausių šiuolaikinės muzikinės kultūros asmenybių, lietuviškojo minimalizmo pradininkas“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Bene įsimintiniausias kompozitoriaus kūrinys – dar praėjusio amžiaus pabaigoje baltiškąją kultūrą toli už Lietuvos ribų išgarsinusi oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“. B. Kutavičiaus kūryba liks daugybės festivalių, koncertų, meno renginių dalyvių ir klausytojų atmintyje. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus šeimą, artimuosius, kolegas ir jo talento gerbėjus“, – pridūrė ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvos muzikos kultūra neteko iškilaus menininko.
„Šalies muzikos kultūra neteko iškilaus menininko, originalaus kompozitoriaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko B. Kutavičiaus. Jo kūryboje atsiskleidė gilūs istorijos ir priešistorės klodai, mitinės ir religinės sąmonės archetipai. Dėl žymaus kūrėjo netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, bičiuliams ir visai kultūros bendruomenei“, – rašoma premjerės užuojautoje.
Užuojautą dėl kompozitoriaus ir pedagogo mirties reiškia ir kultūros ministras Simonas Kairys.
„Lietuva neteko vienos ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių, talentingo, produktyvaus, įvairiapusio kūrėjo. Platus kompozitoriaus kūrybos diapazonas – nuo operų, oratorijų iki muzikos filmams bei spektakliams – atskleidė jo talento daugiabriauniškumą, menininko kūriniai buvo laukiami tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rimtosios muzikos scenose. Kūrybinis B. Kutavičiaus palikimas visuomet išliks viena fundamentalių Lietuvos muzikinės kultūros dalių. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus artimuosius bei visą Lietuvos kultūros ir meno bendruomenę“, – sakė ministras.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
