Jei Michailas Šiškinas Vilnių būtų aplankęs bent prieš kelerius metus, pokalbių su šiuo vienu garsiausių rusų rašytojų temos ir fonas būtų skambėję kitaip. Tačiau šiandien visada aktyviai pilietinę poziciją reiškęs romanistas sutinka, kad diskutuoti vien apie knygas nebeįmanoma. Vilniaus knygų mugės svečią kalbino IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.
Pirmą kartą lankėtės Lietuvoje, kai jums buvo devyniolika. Kokią Lietuvą pamatėte dabar?
– Turbūt negalima sakyti, kad tada buvau Lietuvoje. Labiau buvau savyje. Aplankė pirmoji meilė, norėjosi romantikos, o tada romantiką mums reiškė kelionė į Baltijos šalis. Taip susiklostė, kad su mergina buvome Taline, Rygoje, o Vilniuje susibarėme. Todėl negaliu sakyti, kad atsimenu ką nors apie Vilnių, išskyrus tai, kad viskas baigėsi blogai (juokiasi). Dabar Vilnius, kaip ir kiti jo likimo miestai, atrodo esantis tarp sovietų imperijos ir Europos. Sovietų Sąjunga lyg sugriebusi laiko Vilnių ir nenori paleisti: tai pamatai vos išvažiavęs iš centro, žvelgdamas į visą tą chruščiovinę statybą. O miesto centras – priešingai – labai jaukus.
Išties neįtikėtiną įspūdį man paliko ir bene labiausiai lietuviška pasirodė ne architektūra, o visi tie žmonės, kurie būriais plūdo į knygų mugę. Nuostabu, kad dar yra tokių šalių, kur gyventojams taip reikia knygos.
