Leonardo da Vinci asmenybę ir kūrybą lydinčios paslaptys vėl atsidurs pasaulio meno piligrimų akiratyje. Paryžiaus Luvro muziejuje spalio 24 d. atidaroma šiam Renesanso dailininkui ir išradėjui skirta paroda, tapsianti šiemet minimų 500-ųjų jo mirties metinių ir sukakčiai skirtų renginių kulminacija.
Luvro muziejui priklauso gausiausia L. da Vinci paveikslų ir piešinių kolekcija. Pagrindinę ekspozicijos dalį sudarys penki žymiausi menininko kūriniai: „Madona tarp uolų“, „Gražioji feronjė“, „Šv. Jonas Krikštytojas“, „Šventoji Ona“ ir, be abejo, „Mona Liza“. Pastaroji, ruošiantis didžiajai parodai ir perdažant bei atnaujinant sales, kelis mėnesius iš įprastos buveinės „Salle des États“ buvo iškraustyta į Medičių salę, tačiau spalio viduryje vėl grįžo į senąją savo vietą.
Kaip teigia muziejaus atstovai, ši paroda vainikuos dešimtmetį trukusius L. da Vinci asmenybės ir kūrybos tyrinėjimo bei paveikslų restauravimo darbus. Dalį kūrinių ambicingai ekspozicijai paskolins ir muziejai iš gimtosios L. da Vinci Italijos, nors tuo patenkinti anaiptol ne visi šios šalies muziejininkai.
Daugiausia įtampų kyla dėl „Vitruvijaus žmogaus“. Prieš porą metų Prancūzijos ir Italijos kultūros ministrai pasirašė susitarimą, pagal kurį šis garsusis piešinys iš muziejaus Venecijoje bus paskolintas Paryžiuje rengiamai parodai. Tačiau italų muziejininkai bei restauratoriai ėmė tam prieštarauti teigdami, kad nuolat dienos šviesoje laikomas trapus kūrinys patirtų milžinišką žalą. Įprastai Venecijos „Gallerie dell’Accademia“ lankytojams jis atveriamas vos kelioms savaitėms kas šešerius metus. Restauratorių teigimu, po parodos Luvre „Vitruvijaus žmogų“ paslėpti nuo dienos šviesos ir žmogaus akių reikėtų mažiausiai dešimtmečiui. Tačiau tiek prancūzai, tiek naujasis italų kultūros ministras tvirtina, kad susitarimą įgyvendinti būtina, o nuogąstavimai dėl žalos yra perdėti. Be to, Italija iš šio sandorio taip pat išpeš naudos – Luvras įsipareigojo paskolinti Rafaelio kūrinių kitąmet Romoje vyksiančiai šio Renesanso menininko parodai.
