Amerikiečių dramaturgo Johno Logano pjesės „Raudona“ centre – garsus, pripažinimą pelnęs tapytojas Markas Rothko. Tačiau spektaklį pagal šį kūrinį režisuojantis Valentinas Masalskis sako, kad visų pirma tai istorija apie jauno žmogaus kelią.
Visuomenės akyse tai turėjo būti M. Rothko triumfo ir šlovės, o pačiam menininkui – ir jo slapto maišto valanda. 1958-aisiais M. Rothko gavo užsakymą sukurti monumentaliosios tapybos kūrinius prabangiam Niujorko restoranui „Four Seasons“. Užsakovai nežinojo, kad šio darbo ėmęsis tapytojas tyliai puoselėja kitą tikslą – sukurti tokius kūrinius, kurie gadintų ten valgančiai grietinėlei apetitą. Visgi kūrybinio proceso įkarštyje restorane apsilankiusį menininką sukrėtė pretenzinga jo atmosfera: M. Rothko nusprendė pasitraukti iš šio sumanymo, grąžino jam sumokėtą solidų avansą, o paveikslus pasiliko. Šių likimas, beje, anaiptol ne graudus: restoranui kurti darbai šiandien kabo Londono, Vašingtono ir Sakuros (Japonija) galerijose.
J. Logano pjesės veiksmas grąžina į būtent tą 1958–1959 m. laikotarpį, kai M. Rothko tapė užsakymą restoranui. Tuo pat metu jo studijoje nuolat lankosi Kenas – jaunasis dailininko padėjėjas, kuris ima vis drąsiau ir atviriau abejoti menininko pasirinkimu. Jų pokalbiai – aštrūs, atviri, kartais skaudūs ir skaudinantys – apverčia ir M. Rothko (akt. V. Masalskis), ir Keno (akt. Mantas Zemleckas, Donatas Želvys) gyvenimus.
Režisierius kartu su spektaklio dailininku Mykolu Sauka domėjosi, kas iš tiesų galėjo būti Keno prototipas. Veikiausiai tai Robertas Rymanas (g. 1930 m.) – Niujorke gyvenantis dailininkas, labiausiai išgarsėjęs abstrakčia „balta ant baltos“ tapyba. Tačiau, pabrėžia V. Masalskis, spektaklio kūrėjams tai nebuvo svarbu. Iki imdamasis pjesės „Raudona“ jis rimčiau nesidomėjo ir M. Rothko darbais. Statyti šį kūrinį režisieriui pasiūlė Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga. 2009-aisiais J. Logano parašyta pjesė V. Masalskiui pasirodė lyg iš legendinio dramaturgo Arthuro Millerio epochos – gili, aktuali, kelianti probleminių klausimų apie kartų susidūrimą, menininko senėjimą, kūrėjo kategoriškumą.
