Donatas StankevičiusNacionalinis Kauno dramos teatras 104-ąjį sezoną kvies į teatrą, pasiūlydamas skirtingų žanrų: modernios klasikos, vizualaus avangardo, imersinio ir interaktyvaus teatro. Turinys skiriamas tiek realioms, tiek galimoms auditorijoms, bandant jas pritraukti į teatrą. Tiek patyrusį, tiek auginamą teatro žiūrovą turėtų sudominti režisierių Peeterio Jalakaso (Estija), Gintarės Minelgaitės, Artūro Areimos, Aleksandro Špilevojaus, Nauberto Jasinsko, Manto Jančiausko ar Afrikos žemyno menininkų premjeros.
„Keičiasi ne dramos, o mes“
Generalinis teatro direktorius Egidijus Stancikas teigia, kad naująjį sezoną bus kviečiama ieškoti, keistis ir augti kartu: „Kiekvienas laikmetis suformuoja savo temas, aktualijas, madas, lekiantys įvykiai keičia mūsų supratimą, formuoja nuostatas, požiūrį, poziciją. Tą patį Šekspyrą šiuolaikiniai teatro kūrėjai perskaito vis kitaip, jų žvilgsnį įtakoja asmeninė patirtis, socialiniai reiškiniai, laikmečio suformuotos vertybės. Keičiasi ne tik teatro kūrėjai, keičiasi ir žiūrovai. Taigi, dramos – tos pačios, o mes – vis kiti, nuolat augantys, kintantys, ieškantys.“
Teatro meno vadovo Edgaro Klivio manymu, naujojo sezono moto kviečia pajungti mąstymą, prieštarauti, klausti, ar tikrai taip yra. „Neišvengiamai pradedi galvoti apie tai, kas išlieka, ir kas keičiasi. Tikėtina, kad tokius apmąstymus skatins ateinančio sezono repertuaras, nes jis įvairus ir jaudinantis: nuo klasikos iki avangardo, nuo tradicinių iki interaktyvių spektaklių, nuo spektaklių, primenančių intelektualinį iššūkį, iki pastatymų, sužadinančių žiūrovų jausmus. Svarbus repertuaro akcentas – interaktyvumas, dalyvaujamasis, įtraukusis teatras – būtent šiai temai bus skiriamas kitų metų festivalis jaunimui „Nerk į teatrą“. Dar norisi, tikėti, kad nepaisant to, kad teatras yra lokalus, pavyks išlikti globaliais ir atvesti pasaulį į lokalią teatro sceną“, – akcentuoja Edgaras Klivis.
Donatas StankevičiusTaip pat teatras žada laikytis strateginių įsipareigojimų ir turinį siūlyti tiek realioms, tiek galimoms auditorijoms. „Tai nedėkingas darbas, daug rizikos, bet tikiu, kad pritraukdami įvairias socialines grupes, auditorijas, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių nevaikšto į teatrą, prisidedame prie bendros teatro ekologijos, galbūt jie po to eina į kitus, mažesnius teatrus“, – svarsto E. Klivis.
Didelio masto W. Shakespeare‘o „Audra“
Rugsėjo 21 d. Didžiojoje scenoje įvyks estų teatro lyderio Peeterio Jalakaso premjera – W. Shakespearo „Audra“, kuriama kartu su estų kūrybine komanda ir Von Krahl teatru. Režisieriui Kaune talkina dramaturgas Taavi Eelmaa, scenografė ir kostiumų dizainerė Kristel Zimmer, kompozitoriai Gavin Bryars ir Yuri Bryars, vaizdo režisierius ir scenografas Emer Värk.
Pasaulinio garso kompozitorius britas Gavin Bryars kuria specialią muzikinę kompoziciją šiam pastatymui. Prie spektaklio magijos sukūrimo prisideda ir iliuzionistas Nicholas Kin. Ši premjera Peeteriui Jalakasui yra pirmoji Lietuvoje ir tuo pačiu sugrįžimas į tradicinę scenos dėžutę po kelių dešimtmečių.
Avangardistas Peeteris Jalakasas, pasitelkdamas egzotiškos salos aplinką – gamtos stichijų galias, dvasių ir nimfų personažus – muziką bei iliuzionistų triukus, iš Shakespeare‘o pjesės kuria šiuolaikinį teatrališką reginį, kuriame susijungia gyvas teatras bei modernios technologijos. Jis spektaklyje siūlys pažvelgti į pjesėje pavaizduotus bevardės salos gyventojus kaip į naujos, tobulesnės, geresnės žmonijos užuomazgą ir pamėginti įsivaizduoti ateitį, kurioje mitologinių būtybių, dvasių, nimfų vaidmenis perima dirbtinis intelektas. Pasak meno vadovo Edgaro Klivio, P. Jalakaso premjeros Estijoje yra sutinkamos kaip teatriniai įvykiai, tad neabejotina, kad ir Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje „Audra“ atsiskleis pilnu savo mastu ir netikėta interpretacija. Spektaklyje vaidina aktoriai: Dainius Svobonas, Agnieszka Ravdo, Martyna Gedvilaitė Ridas Žirgulis Ričardas Vitkaitis, Artūras Sužiedėlis, Henrikas Savickis, Arūnas Stanionis, Gintautas Bejeris, Mantas Bendžius, Deividas Breivė, Motiejus Ivanauskas, Kamilė Lebedytė, Eugenija Bendoriūtė, Miglė Navasaitytė, Aušra Keliuotytė.
Spektaklis apie senatvę kitaip
Lapkričio 11, 12, 24 dienomis Rūtos salėje įvyks Aleksandro Špilevojaus spektaklio pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Kai mes būsim jauni“ premjera su labiausiai patyrusia ir daugiausiai teatrą mačiusia vyresniąja teatro aktorių karta, iš kurių režisierius tikisi pasisemti žinių ir išmokti naujų pamokų. Kurį laiką ši premjera buvo pristatinėjama darbiniu pavadinimu „Senukai.lt“ , tačiau dėl tam tikrų aplinkybių keitė savo pavadinimą. Pasak pjesės autorės D. Čepauskaitės, pagrindinė pjesės herojė – senatvė: „Vieni ją ignoruoja, kiti mėgina įveikti mokslo naujovėmis, dar kiti iš jos šaiposi. Niekas jos nelaukia, bet ji ateina. Dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, nes mes visą gyvenimą galvojame, kad ji dar labai toli, kad ji lankosi pas kitus, o mus kažkokiu stebuklingu būdu aplenks. Bet ji ateina ir pasilieka, paversdama mus tais, kurie nepelnytai vis dar atsiduria visuomenės paraštėse.“
Komiškame spektaklyje vaidins gerai žinomi teatro vardai: Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė, Audronė Paškonytė, Algirdas Pintukas, Liucija Rukšnaitytė, Lili Stepankaitė.
Nesibaigianti multiforma: „Snieguolė“
Naujų formų ir vėjų žada interdisciplininė menininkė Gintarė Minelgaitė, a.k.a. Dr. GoraParasit, gruodžio 1, 2, 3 d. Didžiojoje scenoje pristatysianti premjerą „Snieguolė“ – puikiai žinomos klasikinės Brolių Grimų pasakos adaptaciją. Režisierė įspėja, jog šis pastatymas – ne originali pasakos versija, o jos interpretacija ir įvairių temų, mitologinių perspektyvų margumynas, atskleidžiantis daug svarbių ir gilių moralinių idėjų apie gėrį, meilę, drąsą, atkaklumą. Jame bus aptariami visuomenėje įsivyravę stereotipai, per lyčių studijų prizmę, atskleidžiami personažų santykiai bei jų dinamika. Spektaklis „Snieguolė“ – tai alegorinis pasakojimas, skatinantis žiūrovus apmąstyti žmogaus veiksmų poveikį aplinkai, tradicinius lyčių vaidmenis, atsikratyti savo baimių bei pradėti veikti.
A. Areimos sugrįžimas ir M. Jančiausko siūloma nauja patirtis
Po devynių metų pertraukos į NKDT kūrybinę aikštelę sugrįžta Artūras Areima savo kūrybinį bei režisūrinį kelią pradėjęs būtent šiame teatre. Šį kartą scenoje išvysime jo režisuotą prancūzų autoriaus Joëlio Pommerat ironiškos pjesės pastatymą „Dviejų Korėjų susijungimas“, kalbantį ne apie politiką, bet apie tarpusavio žmonių santykius, jų konfliktus. Režisierius tikisi sukurti spektaklį, kuriame kiekvienas galėtų atpažinti save ar savo aplinką, pasijuokti bei apsvarstyti, kaip tų nesutarimų išvengti. Pasak meno vadovo, ši labai populiari pjesė leis žiūrovams pamatyti scenoje visą NKDT trupę, skirtingų kartų, temperamentų ir kūrybinio braižo aktorius tikrame jausmų ir santykių kaleidoskope. Spektaklio premjera vyks balandį Didžioje scenoje.
Pavasarį sulauksime ir jaunosios kartos režisieriaus Manto Jančiausko kūrybinio prisistatymo. M. Jančiauskas po festivalio „Nerk į teatrą“ vardu įgyvendins imersinį spektaklį darbiniu pavadinimu „Pelkė“ apie nedaugeliui gerai žinomą temą – šnipinėjimą ir šnipų tinklus, kurie rezgasi visai šalia mūsų. Dar neanalizuotą temą realizuoti padės dramaturgas Rimantas Ribačiauskas. Šis kūrybinis duetas yra apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už patyriminį spektaklį „Glaistas“. Režisieriaus idėja – priversti žiūrovą išeiti iš komforto zonos ir, susikuriant naują identitetą, dalyvauti veiksme. M. Jančiauskas šiuo spektakliu tikisi suteikti visiškai unikalią patirtį tiek žiūrovams, tiek aktoriams.
Tarptautinio projekto su Afrikos žemynu vaisiai: spektaklis ir meninė instaliacija
Šiuo metu teatras vykdo plataus masto bendradarbiavimo projektą „Deconfining“, kuriuo siekiama užmegzti ryšį tarp Europos ir Afrikos, sukuriant tvarų pavyzdinį bendradarbiavimo modelį. Terminas „Deconfining“ apibrėžiamas kaip apribojimų panaikinimas, išsilaisvinimas. Jo rengėjai nusprendė 2020-2021 m. pandemijos, apribojimų, karantinų, globalaus masto krizės sukrėtimą paversti nauja kūrybine energija, kuri peržengtų ankstesnio pasaulio ribas, sienas, stereotipus, paskatintų naujas kultūrinio mobilumo ir bendradarbiavimo formas.
Projektas jungia scenos menų ir vizualinių menų organizacijas iš skirtingų Europos šalių bei kūrybines organizacijas iš Afrikos (Senegalo, Ruandos, Ugandos, Malio, Burkina Faso, Zambijos, Burundžio ir Tanzanijos). Lietuvą jame atstovauja Nacionalinis Kauno dramos teatras, partneriai iš Afrikos – Burkina Faso ir Senegalo menininkai. 2024 m. pavasarį teatro sceną išvys Lietuvos režisieriaus Nauberto Jasinsko bei dramaturgo iš Afrikos Aristide Tarnagda spektaklis darbiniu pavadinimu „Salos“. Pasak N. Jasinsko, gims originalus naujos sceninės formos kūrinys, kuriame nagrinėjama postpandeminio pasaulio kasdienybė, galimi pokario atvejai, naujos tarpkontinentinės utopijos, ekologinė grėsmė bei atskleidžiamos kitos aktualios temos bei problemos.
Donatas StankevičiusTaip pat šis daugiasluoksnis projektas teatre vainikuosis menininkų Hamedine Kane ir Valerie Osouf, atstovaujančių meno tyrimų platformai „The School of Mutants“ (Senegalas), meno instaliacija. Jos inspiracija – dviejų kino kūrėjų – Jono Meko ir jo amžininko Ousmane Sembène, kūrusio Afrikoje ir Marselyje – asmenybės bei jų kūrybos sąlyčio taškai. Su tuo, kas žiūrovų laukia pavasarį, susipažinti galime nuo penktadienio, rugpjūčio 25 dienos, prasidėsiančioje Kauno bienalės parodoje centriniame pašte.
