Sekmadienį, sausio 12 dieną, įvyko naujojo Stambulo armėnų patriarcho Sahako Masalyano intronizacija.
Bažnytiniame kontekste tai iškilmingos ir simbolinės apeigos, kurios žymi, jog ganytojas oficialiai pradeda savo tarnystę. Jose dalyvavo ortodoksų patriarchas Baltramiejus, pranešė Vatican News.
Sausio 12 dieną, sekmadienį, Sahakas Masalyanas pirmą kartą, kaip patriarchas vadovavo dieviškajai liturgijai Sourp Asdvadzadzino armėnų katedroje. Galima priminti, kad jis buvo išrinktas prieš mėnesį, 2019 gruodžio 11 dieną. Jo išrinkimas išsprendė užsitęsusią tarpuvaldžio situaciją.
Jo pirmtakas Mesrobas II, 1998 metais patriarchu išrinktas vos 42 metų amžiaus, susirgo agresyvia ir greitai progresuojančia Alzhaimerio ligos forma ir nuo 2008 metų nebevykdė jokių viešų funkcijų, dar po kelerių metų jis paniro į komą. Mirtis jį ištiko 2019 metų kovo 8 dieną.
Mesrobo II ligos metu Konstantinopolio armėnų patriarchato kasdienių reikalų tvarkymas buvo patikėtas arkivyskupui Aramui Ateşyanui. Rinkimų procedūra numatė, kad negalima rinkti naujo patriarcho tol, kol gyvas ankstesnis.
Be to, pagal 1961 metų Turkijos įstatymo nurodymą, kandidatas į patriarcho pareigas turi būti gimęs Turkijoje ar bent jo tėvas turi būti turkas.Didžiausia Turkijos krikščionių bendruomenė – armėnai – pakliuvo į keblią situaciją, mat arkivyskupo Aramo veikla daug jos narių netenkino, tačiau dėl procedūrinių motyvų ir Turkijos valdžios nuostatų nebuvo įmanoma rengti naujų patriarcho rinkimų.
Armėnų patriarchato taryba bandė pagreitinti rinkimus 2016 metais paskelbdama, jog atstatydina ligotąjį patriarchą Mesrobą II, tačiau Turkijos valdžia šio sprendimo nepripažino.
Beveik dvylika metų trukusi tarpuvaldžio situacija buvo išspręsta tik praėjusio gruodžio mėnesį, kai balsų dauguma 85-ąja Konstantinopolio armėnų patriarchato galva buvo išrinktas 57 metų amžiaus Sahakas Masalyanas.
Dvylika metų be patriarcho
Pasak jo komentarų Turkijos dienraščiui „Milliyet“, vienas iš didžiausių jo rūpesčių bus armėnų bendruomenės gaivinimas. Viena vertus, ji pateko į demografinę krizę, sensta ir mažėja.
Būtina ją geriau organizuoti ir suburti pasklidusius, atitolusius narius. Antra, per dvylika tarpuvaldžio metų susikaupė daug kitokio pobūdžio problemų, nauja karta armėnų gimė ir dvylika metų augo neregėdama patriarcho.
„Žmonės ir patriarchas jau apsikabino ir dabar visi drąsiai nori imtis naujų iniciatyvų, nori išspręsti problemas, kurios susikaupė mūsų bendruomenėje. Žinoma, visiems šiems dalykams skirtingose srityse reikia ilgų paaiškinimų, tačiau pirmiausia išspręsti organizacines problemas“, – sakė patriarchas.
Patriarchas Sahakas pareiškė, jog Turkijos armėnai yra savo valstybei lojalūs piliečiai, kurie daug davė krašto istorijai ir vystymuisi, ir nori duoti toliau.
Armėnų bendruomenės praradimas Turkijai reikštų kultūrinį ir socialinį nuskurdimą. Kita vertus, negalima nutylėti ir krikščionių problemų Turkijoje. „Mes kalbame, kokia neteisinga islamofobija, panašiai turime kalbėti ir apie krikščionofobiją.“
