Pinčuko meno centro Kijeve meninės dalies vadovas Björnas Geldhofas prasidėjus neramumams šalyje nusprendė ne grįžti į gimtąją Belgiją, o likti Ukrainoje. Tarptautinei šiuolaikinio meno mugei „ArtVilnius’15“ besiruošiantis kuratorius kultūros apžvalgininkei Ievai Rekštytei pasakoja, kodėl karo kontekste menas tampa gyvybiškai svarbus.
Kaip jūs, žinomas belgų meno kuratorius, atsidūrėte Kijeve?
– Buvau čia pakviestas prieš šešerius metus. Po pokalbio su Viktoru Pinčuku (verslininkas, filantropas, vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje – IQ past.) supratau, kad šios šalies visuomenei naujas meno centras yra labai svarbus ir reikalingas postūmis. O V. Pinčuko ryžtas sukurti ilgalaikį projektą ir absoliutus tikėjimas jo sėkme mane visiškai įtikino. Tiesiog negalėjau neprisidėti ir tokio pasiūlymo atmesti.
Su Pinčuko meno centru bendradarbiavęs meno kritikas ir parodų kuratorius Nicolas Bourriaud duodamas interviu IQ šį centrą pavadino fenomenu Rytų Europoje: jis jungia ryškiausių šiuolaikinių menininkų darbus, žymiausius kuratorius, susidomėjimas juo didžiulis, o sukauptos privačios kolekcijos galėtų pavydėti daugybė pasaulio galerijų. Kaip jūs suvokiate šio centro fenomenalumą?
