

„Vienas didžiausių etinių iššūkių buvo tai, kad vaizduojant galią niekada negalima pamiršti, jog NATO yra galingiausias karinis aljansas pasaulyje, – Agnei Žemaitytei prisipažino filmo „Karo diplomatija“ („Facing War“) režisierius norvegas Tommy Gulliksenas. – NATO buvęs vadovas Jensas Stoltenbergas yra charizmatiškas, lengvai simpatijas pelnantis žmogus. Jei jis būtų vadovavęs Raudonajam Kryžiui, būtume galėję parodyti jį dar šiltesnį ir simpatiškesnį, bet kadangi jis yra įtakingas žmogus, reikėjo sugebėti susivaldyti ir nepakliūti į spąstus.“
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Kaip esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai kilo idėja sukurti filmą apie J. Stoltenbergą? Kokių apribojimų patyrėte, turint galvoje, kad dvejus metus visur sekėte paskui svarbiausio gynybos aljanso vadovą?
– Su prodiusere Anne Marte Blindheim ir J. Stoltenbergu kartu kūrėme filmą apie 2011 m. teroro išpuolius Osle ir Utiojos saloje, taip pat serialą apie Norvegijos premjerus. Pažinojome jį, turėjome ryšių, kurie, žinoma, buvo naudingi. Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, Anne Marte man paskambino ir paklausė, ar mačiau J. Stoltenbergo spaudos konferenciją NATO būstinėje, per kurią jis kalbėjo, kad taika mūsų žemyne sugriauta, o jo žvilgsnis buvo toks, kokio nematėme nuo teroro išpuolių Osle ir Utiojoje.