Galanterijos dirbiniai, aksesuarai, kaliošai, tapetai ir šokoladas, taip pat dviračiai ir net automobiliai. Šioms ir įvairioms kitoms masiškai gaminamoms prekėms XIX a. kelius į Lietuvą atvėrė pramonės pažanga
XIX a. išradus technologijas ir mechanizavus darbo procesus, prasidėjo masinės gamybos era ir ji tęsiasi jau du šimtmečius. Iki pramonės revoliucijos nemažai kasdien buityje naudojamų daiktų gaminti iš brangių medžiagų, todėl kainavo daug ir buvo prieinami tik aukštuomenei.
Tikras perversmas įvyko pradėjus diegti technines naujoves ir masinėje gamyboje ėmus naudoti pigesnes žaliavas – iš fabrikų plūstelėjusią produkciją galėjo įpirkti ir ne tokie pasiturintys gyventojai. Ilgainiui keitėsi plataus vartojimo prekių asortimentas, atsirado naujienų, pavyzdžiui, gumos gaminių, šokolado, vaikų mišinių, metalinių lovų, fotoaparatų, atpigo popieriniai tapetai, žibalinės lempos prasiskverbė į tolimiausius Lietuvos užkampius, o išradus elektrą susikūrė visa elektros prekių pramonė.
Tačiau XIX a. Lietuva priklausė Rusijos imperijai, o šios atsilikimas nuo Vakarų Europos lėmė lėtą ir mūsų krašto ekonomikos raidą. Lietuvos verslas bandė įsitvirtinti Rusijos rinkoje, plėtė ryšius su Vakarų Europos valstybėmis. Nors į Rockefellerius, Rothschildus ar Fordus panašių didžių verslo vyrų, diktavusių pasaulio progresą, mūsų istorijoje kažin ar rasime, vis dėlto ir tarp Lietuvos verslininkų buvo novatorių, pakeitusių gyventojų vartojimo įpročius.
