Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) kraustynės į skaitmeninę erdvę – atidaryta internetinė koncertų salės platforma – atveria naujas galimybes tiek klausytojams, tiek muzikams. Vis dėlto sumanymo autoriai neslepia, kad gyvas klausymas tebelieka svarbiausia siekiamybe.
Idėją įrengti skaitmeninę LNF salės platformą bei tiesiogiai transliuoti dalį koncertų feisbuke paskatino sėkmingi užsienio pavyzdžiai. Vienas sumanymo organizatorių, tuometis LNF visuomenės informavimo skyriaus viršininkas Julijus Grickevičius pastebi, kad skaitmeninės galimybės gerokai padidina ir kolektyvų bei koncertų salių žinomumą. „Mes kartais nežinome savo kaimyninių teatrų ar orkestrų rutinos, bet žinome, kas vyksta Berlyno filharmonijoje ar „Metropolitan opera“ teatre, nes jie turi šiuos galingus įrankius“, – sakė jis.
Antrus metus skaičiuojančios skaitmeninės filharmonijos salės idėja sujungė J. Grickevičių ir akustinės muzikos garso įrašų bendrovės „Baltic Mobile Recordings” įkūrėjus Aleksandrą Kerienę bei Vilių Kerą. Pastarieji – patyrę garso profesionalai: V. Keras yra įrašinėjęs vieną Londono orkestrą garsiojoje „Abbey Road“ studijoje, dirbęs ruošiant visus Kauno miesto simfoninio orkestro CD įrašus amerikiečių kompanijai „Delos Music“, o studijų metais bendradarbiavęs su Berlyno filharmonija. A. Kerienė, baigusi garso režisūros studijas Lietuvoje, magistro laipsnį įgijo Karališkoje Danijos muzikos akademijoje; studijuodama įsitraukė ir į bendrus projektus su Danijos nacionaliniu transliuotoju. Ji iki šiol yra vienintelė moteris Lietuvoje, turinti tonmeisterio laipsnį – tai garso režisierius, dirbantis su klasikos įrašais, šio žanro muzikos atlikėjais bei orkestrais.
