Italų profesorius Pieras Luigi Sacco pastebi, kad apie kultūrą iki šiol mąstome pasenusiomis kategorijomis. Tačiau Viktorijai Vitkauskaitei Europos kultūros sostinės forumo svečias teigė, kad atėjo metas keisti tiek savo požiūrį į šią sritį, tiek įsitraukimo į ją formas.
– Bolonijos kultūrinių renginių organizatorius „Elastica“ jus apibūdina kaip vieną pirmųjų žmonių, kurie susiejo dvi iki tol įprastai atskiras sąvokas – kultūrą ir ekonomiką. Kas lėmė jūsų paties posūkį iš ekonomikos į kultūrą?
– Iš tiesų kultūros ekonomika turi gilias tradicijas. Ji prasidėjo, kai dar buvau pradinių klasių moksleivis. Tačiau skirtingos kartos nevienodai suvokia, kas tai yra. Kurį laiką kultūros ekonomika buvo aiškinama remiantis klasikiniais ekonomikos dėsniais. Tačiau dabar kalbame apie tai, kuo ši sritis yra išskirtinė, kitokia. Naujoji jos samprata ne taikosi prie visuotinai įprastos ekonominės mąstysenos, bet formuoja naują. Tai yra suvokiame, kad ir kultūra veikia ekonomiką – ne tik atvirkščiai. Apie tai ir pradėjau kalbėti.
Grįžtant prie mano veiklos konteksto, gyvenimas šiuo atžvilgiu dėliojosi keistai. Įgijau klasikinį ekonomikos išsilavinimą, nors, be abejo, visuomet turėjau interesų ir už šios srities ribų. Tačiau aplinkybės lėmė, kad savo kaip asistuojančio profesoriaus darbo vietą laimėjau Florencijoje. Tai – nuostabus miestas kiekvienam bent šiek tiek kultūra besidominčiam žmogui. Man sekėsi ir vėliau, nes iš Florencijos išvykau dirbti į Boloniją, iš ten – į Veneciją. Visi šie miestai garsėja ne tik universitetais, bet ir kultūra bei paveldu. Ilgainiui kontekstas lėmė, kad ėmiau vis labiau mąstyti apie kultūrą ir joje slypinčią prieštarą: kodėl kultūra yra tokia svarbi ir tuo pat metu – tokia užmiršta? Juk daugybei ekonomikos pasaulio atstovų ji atrodo neverta dėmesio. O aš manau, kad šiandien vis labiau imame suvokti, jog būtent kultūra keičia žmogaus elgesį. Jei tai suprastų socialinių, ekonomikos mokslų atstovai, jie irgi imtų tuo kur kas labiau domėtis.
