Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 19 d.


Pabandom iš naujo
Viktorija Vitkauskaitė
V. Vitkienė: Kaunui reikia naujos legendos. (Martyno Plepio nuotr.).

Prieš devynerius metus Europos kultūros sostine buvęs Vilnius iki šiol linksniuojamas kaip nesėkmės atvejis. Po ketverių metų šį titulą perimsiantis Kaunas tiki pats ir tikina kitus, kad jam gali sektis kur kas geriau.

Gegužę Kaune surengtas vienas svarbiausių šių metų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – tarptautinis Europos kultūros sostinės forumas. Tarp jo dalyvių: menininkų, politikų, visuomenės veikėjų, buvo ir dešimt Europos kultūros sostinių vadovų. „Toks forumas – nuostabi idėja. Turiu prisipažinti, kad mes apie tai savo laiku nepagalvojome, o dabar matau, kad tai – puikus dalykas“, ‒ pripažino programos „Vroclavas – Europos kultūros sostinė 2016“ generalinis direktorius Krzysztofas Majus.

Forumo atidarymo dieną savo patirtimi dalijęsi ekspertai, buvusių kultūros sostinių vadovai pabrėžė, kad itin svarbu susitelkti ne į būsimus turistų srautus ir jų atnešamus pinigus, bet į vietinę bendruomenę: įtraukti ją į kultūrines veiklas, sukurti tarpusavio pasitikėjimą, skatinti pasididžiavimą savo miestu ir kartu apmąstyti, kas iš tikrųjų yra kultūra. „Senieji miestai yra linkę apie kultūrą galvoti kaip apie kažką senovinio, kaip apie paveldą. Bet paveldas nepadeda parduoti, pavyzdžiui, mados. Parduoti padeda šiandiena“, ‒ pabrėžė profesorius, buvęs Liverpulio galerijos „Tate“ bei Liverpulio bienalės vadovas Lewisas Biggsas. Šis Didžiosios Britanijos miestas 2008 m. buvo Europos kultūros sostinė. L. Biggsas pabrėžė, kad kultūros sostinės titulas pirmiausia yra ne apdovanojimas, o atsakomybė: „Perfrazuojant žinomą posakį buvo galima pasakyti: neklauskite, ką 2008-ieji duos jums – klauskite, ką jūs galite duoti jiems. Ir nepamirškite, kad svarbiausia vertybė yra vietiniai žmonės.“

Vietos menininkų ir bendruomenės ryšių stiprinimą akcentavo ir 2008-aisiais Europos kultūros sostine buvusio Stavangerio programos direktorius Rolfas Norås. Pasak jo, itin svarbu išlaikyti atvirumą teikiamiems projektams, nors tai ir reiškia didžiulius darbo srautus bei dar didesnius lūkesčius. Tačiau tik aktyviai įtraukiant vietos žmones galima tikėtis pasiekti vieną esminių tikslų – rasti savąją tapatybę.

2018 07 07 13:24
Spausdinti