Įpusėjus 2016-iesiems jau galime apsižvalgyti ir padaryti šiokias tokias išvadas: kokie šie metai rašytojams ir leidėjams, ką renkasi skaitytojai, kokios literatūros tendencijos dabar svarbios?
Pirmoji ir didžioji naujiena pradžiugins tradicinio skaitymo mėgėjus: kaip trimituoja pasaulio laikraščiai, knygos grįžo. Pirmą kartą per ketverius pastaruosius metus popierinių leidinių pardavimas ėmė augti. O elektroninių – kristi. „Sony“ nusprendė nebegaminti skaityklių. „Amazon“ atidarė savo pirmąjį popierinių knygų knygyną. Žinoma, tas popierinių leidinių pakilimas ir elektroninių krytis – nedidelis, viskas dar gali pasikeisti arba susilyginti, bet kol kas tendencija akivaizdi.
Dėl teisybės reiktų pabrėžti, kad popierinių knygų pardavimą išgelbėjo tai, ko rimtas skaitytojas nė knygomis nelaiko. Leidėjams padėjo jau slūgstanti, bet vis dar stipri spalvojimo knygelių suaugusiesiems mada (ji atėjo ir į Lietuvą – net kontrkultūrinės „Kitos knygos“ susigundė spalvojimo knygelėmis). Matyt, ekranai ir kompiuteriniai žaidimai visiems gerokai įsipyko ir kiaurą dieną į kompiuterį spoksantis, įtampos ėdamas šiuolaikinis žmogus su malonumu ima į rankas spalvotus pieštukus ir pasineria į kokios nors varlės ar mandalos spalvinimą.
Smarkiai šoktelėjo ir įvairių spalvotų maisto gaminimo knygų populiarumas. Paaugliai godžiai puolė skaityti „YouTube“ žvaigždučių memuarus, pagalbos sau knygeles ir kitą greit „vartojamą“, jiems patinkantį, bet popierinį šlamštą. Milžiniškais tiražais buvo leidžiami ir vadinamieji dingę rankraščiai, tai yra garsių rašytojų seifuose ar stalčiuose ilgai gulėję romanai ir kiti kūriniai. Žinomiausias pavyzdys – Harper Lee romanas „Eik ir pastatyk sargybinį“ (angl. „Go Set a Watchman“).
