Ar įmanoma rašyti esant visiškai nepriklausomam? Kaip nepasiduoti aplinkos spaudimui, skurdui, netapti populiarumo įkaitu?
Romano, apsakymų rinkinio, dokumentinės prozos sėkmė ir likimas priklauso nuo daugelio dalykų. Čia nekalbėsime apie talentą ir gabumus. Tarkime, jog tas hipotetinis rašytojas, kurį turiu omeny, tikrai talentingas, gabus ir išmano rašymo amatą taip, kad galėtų parašyti dėmesio vertą kūrinį.
Visų pirma, kūrinio likimas priklauso nuo to, ar rašytojas yra gana laisvas finansiškai, išvaduotas nuo daugelio buities ir kasdienio gyvenimo rūpesčių.
Imantis rašyti gerą, drąsų, įdomų kūrinį, reikia turėti arba rasti, o gal išsikovoti pakankamai laiko. Pasisekė tam, kas a priori yra pasiturintis, gali sau leisti nedirbti. Kitu atveju rašytojas turi būti tvirtas ir nenuolankus, kad galėtų sau išgraužti, išspausti tas kelias rašymo valandas. Jis turi susitaikyti su nemiga, artimųjų nepasitenkinimu, sąlyginiu ar tikru skurdu, rizika, kad nebus įvertintas. Tai nemenka našta ir ją pakelti padeda tik (pasi)tikėjimas savimi ir savo talentu.
