Tai buvo 1975-ieji. Po kelių dienų kelionės ir paieškų, vadovaudamasis pasakojimais bei nuogirdomis, britų keliautojas ir rašytojas Patrickas Leigh Fermoras pagaliau įžengė į vieną paskutinių Himalajų utopinių gyvenviečių – Malanos kaimą. Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams Viktorija Samarinaitė atsekė P. L. Fermoro pėdomis.
Izoliuotą vietos gyvenimą sutrikdęs nekviestas atvykėlis susidūrė su nemaloniu atstūmimu. Grįžęs į tėvynę, straipsnyje „Paradoksas Himalajuose“ („London Magazine“, 1979 m.) jis papasakojo apie pirmąją pažintį su Malana: „Pamatę mane vietos vyrai iš karto nusuko žvilgsnį, vaikai nuskuodė, lyg būtų gatvėje išvydę žmogėdrą, o prie kalnų versmės susibūrusios moterys… Jos stovėjo lyg sukaustytos, ilgokai stebeilijo į mane netikinčiu žvilgsniu ir staiga nusigręžė, persmelktos keisto skausmo.“ Užuot atbaidžiusi, ši patirtis daugeliui keliautojų tapo keistų Himalajų paslapčių raktu.
Susidomėjimą žadinantis Malanos kaimas išsidriekęs ant kalno šlaito daugiau nei 3 km aukštyje. Nuo ten viskas lyg ant delno: miškai, uolos, kalnų versmės bei kriokliai, greta alsuojančios Himalajų aukštumos ir tyla. Gyventojų čia kiek per pusantro tūkstančio. Vyrai visą dieną pliekia kortomis ir vis ką nors rūko, o moterys leidžiasi žemyn į slėnį, renka šakas šeimos ugniakurui ir vėl stačiu šlaitu kopia aukštyn. Pati kelionė gali užtrukti keturias valandas ir net daugiau. Malanos vaikai lanko pradinę mokyklą, šioji dažnai ir lieka vienintelis išsilavinimas jų gyvenime. Tarpusavyje kuždamasi, kad netgi du malaniečiai baigė visas 12 klasių. Vietinių kalba, kanashi, išskirtinė: nė vieno aplinkinio kaimo žmonės negalėtų jos suprasti. Lingvistai mano, kad tai sanskrito ir tibetiečių kalbų mišinys.
Indai tą unikalią vietovę vadina Mažąja Graikija, nors ir nėra jūros, baltos ir mėlynos architektūros, niekas nešoka sirtakio ir negirdėjo apie graikų mitus. Tačiau dauguma vietinių nesibodėdami giminės medį pradėtų nuo Aleksandro Makedoniečio armijos kareivių. Didysis karvedys savo karo žemėlapyje nusiaubė viską, bet, tikima, kad, atvedęs kariauną iki Himalajų, suprato, jog tai bus kažkas, ko net jis nesugebės įveikti. Tad, palikęs dalį armijos, nusprendė grįžti namo.
