PixabayKą tik Paryžiaus Pompidou meno centre atidaryta Christo kūrybos paroda skatina ne tik prisiminti ryškiausius šio neseniai mirusio menininko kūrinius, bet ir kursto smalsumą laukiant dar vieno, jau paskutiniojo jo darbo – į milžinišką audeklą įsuptos Triumfo arkos.
Bulgarijoje gimęs Christo (1935 – 2020), išgarsėjęs „supakuotais“ didžiuliais architektūros objektais, į Triumfo arką buvo nusitaikęs jau labai seniai. Dar 1962 m. jis sukūrė fotomontažą, vaizduojantį šią arką apvyniotą medžiagos klostėmis. Tačiau kol sumanymai tapdavo realybe, Christo tekdavo palaukti ne vienus metus – kartais net dešimtmečius. Viename interviu menininkas yra užsiminęs: „Kaskart, imantis naujo projekto, tūkstančiai žmonių mums padeda ir tūkstančiai žmonių mums kliudo“. „Mums“ šiuo atveju reiškė duetą ir mene, ir gyvenime – daug dešimtmečių Christo kūrė kartu su žmona Jeanne-Claude (1935 – 2009).
Menininkų dueto akiratyje visuomet būdavo išskirtiniai, pasaulinio garso statiniai, todėl ir derinant visus būtinus projektams leidimus paprastai prireikdavo ir aukščiausio miestų ar net valstybių valdžios sluoksnių įsikišimo. Štai kodėl Niujorko Centriniame parke Christo ir Jeanne-Claude projektas „Vartai“ buvo pagaliau įgyvendintas tik 2005 m., kai miesto meru tapo Michaelas Bloombergas: iki tol ankstesnė miesto valdžia projektą net tris kartus atmetė. 1971 m. Christo ir Jeanne-Claude sugalvojo „supakuoti“ Berlyno Reichstago pastatą, bet ši idėja realybe tapo tik 1995 m. (tam, beje, prireikė ir Vokietijos parlamento leidimo). Prireikė dešimtmečio ir kol Paryžiuje audeklo draperijos aptraukė Pont Neuf tiltą – šiam projektui įnirtingai priešinosi tuometis Paryžiaus meras Jacque‘as Chiracas.
Christo norėjo, kad šis projektas būtų įgyvendintas nepaisant to, ar jis pats dar bus šalia, ar nebe.
„The Art Newspaper“ žurnalistui Christo gegužės pradžioje, likus mažiau nei trims savaitėms iki savo mirties, davė interviu apie būsimą naują projektą – „supakuotą“ Triumfo arką. Jis pasakojo, kad dar prieš kelerius susitiko su Paryžiaus Pompidou meno centro vadovu. Kalbantis apie būsimą Christo parodą, Pompidou direktorius pareiškė, kad būtų gerai šį įvykį paženklinti ir kokia nors išskirtine instaliacija. „Paryžiuje aš galiu imtis tik Triumfo arkos – nieko kito“, - tada jam pasakė Christo. Po metų leidimas buvo gautas. Christo neslėpė, kad jam šis statinys svarbus ir simboliškai: 1958 m. jam iš Rytų bloko pavyko pasprukti į Prancūziją. Paryžiuje jis apsigyveno mažyčiame vadinamajame tarnaitės kambarėlyje, iš kurio atsivėrė vaizdas į Triumfo arką. Čia gyvendamas jis sukūrė pirmąsias savo „supakuotas“ skulptūrėles.
Dėl koronaviruso pandemijos šiemet teko nukelti ar atšaukti daugybę kultūrinių renginių visame pasaulyje. Vėliau nei suplanuota Pompidou centre buvo atidaryta ir Christo paroda, o „supakuotos“ Triumfo arkos projektas nukeltas į 2021-ųjų rugsėjį. Nei vieno iš šių dviejų įvykių pats Christo nebesulaukė. Tačiau jo komanda (kurioje, be kitų darbuotojų, daug metų drauge dirba ir du sūnėnai) bei kuratoriai sako, kad Triumfo arkos projektas bus įgyvendintas būtent taip, kaip jį suplanavo pats menininkas. Filadelfijos menų universiteto profesorius, Christo ir Jeanne-Claude kūrybos tyrinėtojas Jonathanas Finebergas sakė „The New York Times“, kad komanda puikiai žino visus Triumfo arkos projekto niuansus: „Jie tiksliai žino, ką Christo norėjo padaryti. O Christo norėjo, kad šis projektas būtų įgyvendintas nepaisant to, ar jis pats dar bus šalia, ar nebe“.
Skelbiama, kad Triumfo arkai „supakuoti“ prireiks apie 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto polipropileno audinio, vietomis padengto aliuminio danga. Melsvai baltos spalvos „supakuotą“ statinį apjuos raudonos spalvos virvė, taip koloritu atkartojant Prancūzijos vėliavos spalvas. Kaip ir ankstesnės Christo instaliacijos, šis kūrinys išliks tik kelias savaites – nuo 2021 m. rugsėjo 18 iki spalio 3 d.
