Vyriausybė trečiadienį patvirtino Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metų minėjimo 2023 metais planą, pagal jį planuojama surengti parodas, diskusijas, muzikinius projektus.
Bendru sutarimu į Vyriausybės patvirtintą planą integruoti ir pagrindiniai viešosios įstaigos „GO Vilnius“ suplanuoti Vilniaus gimtadienio renginiai, pranešė Kultūros ministerija.
Ministerijos parengtame plane numatyta, kad Vilniaus 700-oji gimtadienio pagrindiniai renginiai vyks kitų metų sausio 25–29 dienomis. Bus rengiamas parlamentinių Ateities komitetų susitikimas – „Vilniaus konferencija“, taip pat senųjų, Lietuvos valstybę įkūnijančių giminių atstovų (Radvilų, Sanguškų, Giedraičių ir kt.) susitikimas.
Numatyta sukurti septynių tarptautinio masto kompozitorių koncertinę programą ir garso instaliacijų mieste projektą „Muzika Vilniui“, parengti projektą „Connect: Vilnius – operos miestas“, audiovizualinį projektą „Kartą Vilniuje“, sukurti moksleiviams skirtą Vilniaus pažinimo programą.
Minėjimo plane numatyta įrengti paviljoną ir parengti edukacines programas parodai „Vilnius prieš 200 metų“, projektą „Triumfo arka“, surengti muzikos festivalį „Jaunas kaip Vilnius“ Vingio parke, Vilniaus performanso meno bienalę.
Kitąmet taip pat planuojamas „Liublino ketverto“ intelektualų forumas ir Nobelio premijos laureatų diskusija „Vilnius – UNESCO literatūrinio paveldo miestas“ bei „Liublino ketverto“ istorikų kongresas.
Jubiliejiniams metams bus skirta parodos „Aš esu Vilnietis“ ir „Vilniaus pokeris“, „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija kaip istorinės atminties objektas XVIII a. pabaigoje – XX a. pabaigoje“, „Žygimanto Augusto gobelenų sugrįžimas į Vilnių“.
Seimas 2023-uosius yra paskelbęs Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais, pažymint tai, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Europai.
Minėtu laišku pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.