M. Rittershaus/ „Theater an der Wien“Kūrybinis tenoro Edgaro Montvido pikas sutapo su viruso, kurio pavadinimo jau net kartoti nebesinori, piku Europoje. Ir po sėkmingo debiuto Vienos operos teatre dainininkui teko pristabdyti kitus ambicingus planus didžiosiose scenose. Vis dėlto Viktorijai Vitkauskaitei jis sako, kad svarbiausia net ir esamomis aplinkybėmis nepasiduodi ir neužgesinti savo kūrybinės kibirkšties.
Neįprastai tyliai šiemet pasaulyje minimos garsiojo muzikos titano – Ludwigo van Beethoveno – 250-osios gimimo metinės. Daug tam skirtų festivalių, koncertų, kitų renginių buvo atidėti ar visai atšaukti, o spėjusius įvykti iki pandemijos ir visuotinio karantino galima laikyti laiminga išimtimi.
L. van Beethoveno jubiliejui buvo skirta ir šiuolaikinė opera „Egmontas“, kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė E. Montvidas. Pasaulinė šio kūrinio premjera įvyko „Theater an der Wien“ teatre. Tai – ne ta senoji, konservatyvių klausytojų ir turistų tvindoma Vienos opera, tapusi labiausiai atpažįstamu Austrijos sostinės įvaizdžiu, o kitas – miesto – teatras (išties net senesnis už minėtąjį valstybinį), kuris į pasaulio melomanų akiratį vis dažniau patenka šiuolaikiškais pastatymais ir itin aukšto lygio kūrėjų komandomis. Abi šias sąlygas atitiko ir „Egmontas“.
Operai muziką pagal Johanno Wolfgango Goethe’s dramą parašė šiuolaikinis vokiečių kompozitorius Christianas Jostas, o pastatymo Vienoje autorius buvo britų režisierius Keithas Warneris. Su pastaruoju E. Montvidui yra tekę dirbti jau anksčiau: dar pernai lietuvis dainavo brito pastatytoje Samuelio Barberio operoje „Vanesa“. Ankstesnė bendro darbo patirtis ir nulėmė, kad būtent E. Montvidui „Egmonte“ patikėtas pagrindinis vaidmuo be jokių išankstinių perklausų.
