Simonas Lukoševičius, Maria Diez, asmeninis archyvasGrodamas keturis koncertus per dieną ar per vieną koncertą atlikdamas visus dvylika transcendentinių Franzo Liszto etiudų jaunosios kartos lietuvių pianistas, pianistų ir muzikos pedagogų dinastiją tęsiantis Paulius Anderssonas nesiekia rekordų ir nebando savo ribų. Agnei Žemaitytei jis prisipažįsta, kad kaskart patekęs į tokią situaciją visų pirma stengiasi išmokti kiekvienam pasirodymui tolygiai paskirstyti jėgas.
Nuo pat gimimo Paulius buvo lydimas talentingų muzikių ir fortepijono pedagogių – mamos Aleksandros Žvirblytės ir močiutės Veronikos Vitaitės. Ar šias dvi moteris reikėtų „kaltinti“, kad P. Anderssonas pasirinko muziko kelią? Pašnekovas neskuba šio teiginio nei patvirtinti, nei paneigti: „Visų pirma, paminėčiau senelį, chorvedį Vytautą Žvirblį, kurio indėlis į mano asmenybės augimą tikrai didžiulis. Seneliui – 93-eji, jis puikus pavyzdys, kad amžius – tik skaičius. Pats dar vairuoja automobilį, remontuoja įvairius dalykus. Mano tėvas dažnai būdavo išvykęs į verslo keliones, mama ir močiutė arba koncertuodavo, arba dirbdavo pedagoginį darbą, todėl mane nuo mažų dienų augino senelis. Būtent jis suformavo mano pomėgius, ugdė vyriškus įgūdžius, nesusijusius su mano profesija.“
Vaikystėje Paulius su seneliu garaže remontuodavo automobilį, kartu važiuodavo į sodą, senelis padėdavo anūkui atlikti matematikos, fizikos, solfedžio, harmonijos namų darbus. V. Žvirblis, pasak P. Anderssono, turi įgimtą dovaną matyti muzikantams aktualius fiziologinius dalykus, todėl vėliau ypač praversdavo jo patarimai mokantis groti sudėtingesnes kūrinių vietas.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
