Per visą pokalbį menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai beveik nepakeldami galvų pjaustė trafaretus naujausiam savo sumanymui – gatvės meno projektui „Laimingi vaikai = vaikai tarp mūsų“. Apie dar vieną idėją socialine tema ir tikėjimą, kad menas gali išjudinti visuomenę ir sukelti permainas, su broliais kalbėjosi IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.
– Užklupome jus darbų įkarštyje, tačiau dar neseniai feisbuke rašėte, kad sumanymo įgyvendinimas šlubuoja: Alytaus daugiabučio gyventojai nenori ant savo namo sienos matyti jūsų piešinio, primenančio apie globos namuose augančius vaikus. Kaip pavyko juos įtikinti?
A. Gataveckas (A. G.): – Tos sienos ir negavome – pasirinkome kitą. Su broliu nesame linkę perkonstruoti žmonių mąstymo. Jis paprastai keičiasi su patirtimi, o įtikinėjimai – ne mūsų stilius. Mes pateikiame savo idėją ir, jei žmonėms ji patinka, dovanojame kūrinį. Tuo atveju, apie kurį kalbate, gyventojai apie vaikus apskritai nekalbėjo. Jie vis skundėsi, kad dar prieš porą metų savivaldybės prašė sutvarkyti aplinką, iškloti trinkeles. Daugiau nieko diskusijose apie mūsų siūlomą meno kūrinį ant jų namo sienos ir jo skleidžiamą žinią neišgirdome.
– Kaip jums atrodo, gyventojai nenorėjo matyti jūsų piešinio ant savo namo dėl to, kad nemėgsta gatvės meno ir laiko jį vandalizmu, ar dėl to, kad juo paliečiamas socialinis skaudulys – be tėvų augantys vaikai?
